1 nuotr.Ar gali būti didesnis paradoksas, kai blogiausios per pastaruosius dešimtmečius Vyriausybės vadovė Seimo nare išrenkama pirmajame ture, surinkusi 55 proc. balsų? Kad ši Vyriausybė dirbo tragiškai blogai, rodo ne tik politikų, politologų vertinimai, bet ir visuomenės nuomonių apklausos.
Kenkėjiški Lietuvai sprendimai Kinijos atžvilgiu, nesąmonės su baltarusiškų trasų tranzitu, didžiausia ES infliacija, kai vakar turėtas euras, po metų tapo 70 centų, elektros kainos ir t.t. Jau nekalbu apie premjerės aroganciją, atsainų požiūrį į bet kokią kritiką ir net už ją balsavusius rinkėjus (nepatinka šita valdžia, po ketverių metų galėsit išsirinkti kitą).
Ji net nevaidino, kad rūpi skurdo mažinimas, žmonių poreikiai, kaip tai daro dauguma politikų. Viską darė, kad būtų gerai tik stambiajam verslui, bankams ir nurodymų davėjams iš šalies. Į kokią sritį bepažvelgsi, reikalai per praėjusius keturis metus tik pablogėjo. Jau ne tik mokytojų, bet ir policininkų trūksta.
Simboliška, kad švietimas ir saugumas šalies viduje - pamatinės valstybės funkcijos - tapo labiausiai nustekentomis. O po pirmo rinkimų turo paaiškėja, kad tokios sumautos Vyriausybės vadovė yra vos ne angelas, todėl už ją vilniečiai beveik vieningai balsavo. Kas čia per stebuklas? Negi antakalniečiai tokie buki, kad tapo valdančiai sistemai „naudingais idiotais"?
Anaiptol. Jie ne buki, jie puikūs materialistai, galvojantys ne apie valstybės ateitį, o tik apie savo gerovę. Valstybės tarnybos departamento duomenimis, yra daugiau kaip 64 tūkst. iš valstybės biudžeto išlaikomų etatų, kurių užimtumas siekia 90 proc., tarp jų 41 tūkst. Vilniaus apskrityje. Kaip manote, už ką jie ir jų šeimų nariai, giminės balsavo? Jie žino, kad radikaliai pasikeitus valdžiai laukia nežinomybė dėl ateities, užimamų postų netekimas, etatų mažinimas ir t.t.
O kur dar dešimtys tūkstančių nevyriausybinių organizacijų, kurių daugumą sudaro visokio plauko VšĮ (viešosios įstaigos), įsikūrusios daugiausia Vilniuje. Ar įsivaizduojate tokių įstaigų darbuotojus ir jų šeimos narius, balsuojančius ne už konservatorius, užtikrinančius jiems parazituojantį statusą? Juk ne oru gyvos tos įstaigos - gauna atlyginimus, turi savo interneto svetaines, valstybės ir visokių fondų finansavimą. Pasikeitusi valdžia šiuos veltėdžius paliestų asmeniškai.
Be abejo, yra nemažai nevyriausybinių organizacijų, atliekančių tikrai naudingą darbą, tačiau, mano įsitikinimu, didžioji dauguma tik patys sau gražūs ir reikalingi (kai kada ir Sorošui). Visi jie suinteresuoti išlaikyti status quo. Štai visa ši publika didžia dalimi ir nulemia balsavimo rezultatus dabartinės valdančiosios daugumos naudai Vilniaus mieste. Naujų vėjų bijoma labiau, negu velnias bijo kryžiaus. Patikėkite, per rinkimus jie nesėdi ant sofos, o vieningai eina balsuoti. Jiems tai jų asmeninės gerovės reikalas.
Prisimenate, Sąjūdžio laikais buvo tokios garsios dainos eilutės: „pabudome ir kelkimės..." Deja, per šiuos Seimo rinkimus nei pabudome nei atsikėlėme, nes beveik milijonas (!) piliečių prie rinkimų urnų neatėjo.
Jiems ant Lietuvos ateities artimiausius keturis metus kaip ir nusispjaut: ar ji bus lietuviška valstybė, ar tik iš Briuselio valdoma teritorija (to dabartiniai valdantieji atkakliai siekė keturis metus), prifarširuota imigrantų iš trečiųjų šalių.
Vito Tomkaus trigrašis: „Pablūdome ir kelkimės..." Šitaip ne tik gražiau, bet ir tiksliau dainos žodžiai skambėtų. Nenorėjome masiškai eiti į rinkimus, todėl ir toliau teks eiti į lažą pas valdančiuosius. O Šimonytė - nekalta! Kalbu ne tik kaip apie moterį, bet ir kaip apie vieną iš mūsų šalies vadovių: vienintelė, kuri sąžiningai prisipažino, jei išsirinkote, tai dabar ir kentėkite keturis metus. Manau, iškentėsime, šitiek jau atkentėję... (Tik su sąlyga - jeigu karo nebus.)
