Mes visi matome, kas darosi aplink mus - uždaromos gamyklos, atleidžiami žmonės arba siūloma dirbti už grašius. Ar nors vienas valdžios vyras susimąstė, kaip reikėtų pragyventi už minimumą, kai niekas papildomai neduoda nei trintukams, nei krapštukams. Eiliniam žmogeliui dar blogiau. Sunku mokytojams, nes vaikai lipa ant sprando. Mėginsi mokinį sutramdyti, šis pasiskųs vaikų teisių inspektoriams, ir būsi nubaustas. Nes tai europietiška. Kai aš mokiausi, mano teisės visuomet buvo pakabintos ant vinies, ir buvo aišku, ką aš galiu ir ko negaliu.
Ar ne gėda, kad eina streikuoti policija, gelbėjimo tarnybos, ir vis tiek nėra pinigų. Pikčiausia, kad kai kuriems ponams sapnuojasi priešai - reikia pirkti laivus, lėktuvus, nes gali užpulti.
Kodėl mums nereikia nei "Mažeikių naftos", nei Ignalinos AE, ar mes nesugebam valdyti, kad mes vis parduodam, uždarom, vis plaunam ir plaunam, kol sprogs ponai nuo pertekliaus. Net kaimo žmogui aišku, kad kiekvienas sandėris yra naudingas. Pardavus Mažeikius amerikonams nėra kaltųjų, nes senatis, o kapstytis KGB archyvuose nėra senaties.
Skolinamės iš ES, kad galėtume pagelbėti Afganistanui. Nėra ko ten nosies kišti. Pabėgėlius reikia išsiųsti atgal, nes čia būdami jie reiškia savo teises. Kodėl Latvijai nerūpi svetimi dalykai? Nes jai savi yra savi.
Kam mums reikia prezidento, jei jis jokių galių neturi. Tai tas pat kaip knyga be viršelio. Jei matome krizę, gerbiami ponai, baikit tęsti Brežnevo laikų tradicijas.
