Sovietmečio laikų mokykla ir jos mokytojai nebuvo dideli autoritetai, nes per dažnai meluodavo. Melavo ir laikraščiai, ir radijas. Apie tiesą žmonės kalbėdavo patyliukais, bet nors tiesa ir buvo tyli, ji sklido greičiau už garsų melą.
Išlikom, išgyvenom. Ir tie, kurie melavo, ir tie, kurie tikėjo, ir tie, kurie netikėjo, - žinojo tiesą, ją skleidė ir mokė kitus. Tiesa brangus turtas, gal net prabanga ir ne kiekvienas stipruolis ją gali panešti, puoselėti. Melavo komunistai, melavo Kremlius, melavo sovietiniai deputatai.
Melas niekur nedingo. Meluoja Seimo pirmininkė, meluoja premjerė, meluoja ministrai, meluoja Seimo nariai, meluoja beveik visa valdžia su naujuoju Kremliumi, nes Europoje įsigalėjęs melas. Kas geriau meluoja, tas laimi rinkimus ir konkursus meluoti toliau. Melagiai turi šūkį: „Kas meluoja - tas ir vagia". Žvelgia tas pavargęs žmogelis, šios sparnuotos frazės autorius, su melagio akimis į Lietuvą ir toliau meluoja.... dar negana. Melo ir vagysčių pasekmės gilios, skausmingos, o šalis žaizdota, pūliuoja melo ir vagysčių schemos Lietuvos kūne. Tiesa parklupdyta, teisminėse bylose vaduojasi.
Gerai žinome, kad į valdžią dažniausiai išrenkami tie chameleonai, kurie jau moka manipuliuoti informacija bei kitomis pikantiškomis priemaišomis ir žino, ką su kuo maišyti. Melas ir dar daugiau melo viename - politika. Manipuliuoti tiesa ir melu gali tik tas, kas žino visą tiesą ir visą melą, tada, kalbėdamas tautai, su saiku įdeda melo su tiesos, priemaišomis ir tokiu viralu šeria paklusniuosius bei erzina kitaip mąstančius, matančius jų viralo turinį.
Šimtaprocentinės tiesos rinkimų maratonuose, kalbose, debatuose nesutiksite, nes jos paprasčiausiai nėra, o jeigu ji ir būtų, žmonės ja nepatikėtų. Tiesa slypi kalbėtojų darbuose, veiklose, gyvenimo būde, patirtyse.
Jei pritari „konservatoriams" ir už juos aklai balsuoji, tai gyveni pagal kreivų veidrodžių karalystės demokratiją ir ją net vadini laisva Lietuva, o jei turi savo nuomonę ir dar kritikuoji landsberginę demokratiją, tai tu, pilietuk, - vatnikas, putinistas, kremlinis, bemokslis. Bet juk jie patys tokie, kuo kitus tepti bando! Geriau įsižiūrėjus, pastebėsime, kad iš jų skvernelių kyšo penkiakampės žvaigždės, kurias jie perdažė žydrai, ir visur kliūvantys pjautuvai, kuriuos greitu laiku įsisegs. Kaip įsisega neužmirštuoles sausio 13-ąją.
Demokratinių valstybių vadovai, politikai, kurie gerbia save ir savo šalies prestižą, girdi piliečių nuomonę ir pripažįsta savo klaidas, tokių melagysčių akistatoje jau būtų atsiprašę savo šalies žmonių ir atsistatydinę, o mūsų aukščiausio rango vadovai toliau siaučia melo fiestoje, taškosi purvu ir nesuvokia, kad jiems jau laikas namolio.