5 nuotr.Ačiū Partijai ir Vyriausybei už šansą vėl būti laimingam. Dabar ir aš galiu drąsiai žiūrėti žmonėms į akis, nes su pačiu Tapkinu ir p.Linkevičiumi, ir kitais Lietuvos patriotais, kurių visų vardų nebeprisimenu, susirakinęs stovėjau. Anksčiau turėjau gėdytis, nes, kaip rodo faktai ir prisiminimai, buvau vienintelis iš trijų milijonų, nedalyvavęs Baltijos kelyje. O dabar gėdytis turės milijonai, kurie su manimi ir dar keturiasdešimt devyniais tūkstančiais devyni šimtai devyniasdešimt devyniais Lietuvos patriotais už baltarusius nesusirakino.
Prisipažinsiu, kad ir aš sau ramiai būčiau kasęs bulbes, bet paskambino giminaitis ir pasiūlė nuvažiuoti prie Baltarusijos sienos susirakinti. Kažkaip nesmagu buvo atsisakyti, nes paprastai jis man niekada neskambina, o dar su tokiu pasiūlymu, kad už dyką nuveš ir parveš, be to, galėsiu su visais prezidentais nusifotkinti ir po to visiems įrodyti, kad buvau su jais pažįstamas. Ūkyje jau buvau apsidirbęs, tai ir sutikau. Ir dar savo kaimyną įkalbinau, dėl ko labai gailiuosi. Nes spardėsi kaip arklys, kol 100 gramų neįpyliau ir nepažadėjau, kad akcija bus apmokėta...
Prezidentus mačiau, bet jų fizionomijos nesimatė, nes buvo su Verygos stiliaus namordnikais, iš už kurių matosi tik akys ir ausys, tai tas varijotas kaimynas mane vis erzino, kad ir niekur nevažiavęs galėjo su puslitriu ir antsnukiu šalia manęs papozuoti. Nedavė net baltarusių palaikyti, nes stovėjau įsitvėręs kažkokios pacankės, kuri vis maigė savo mobiliaką ir kažko klausinėjo, ar jos dar nerodo per teliką?
Tik su kaimynu buvo vienas vargas: kaip gaidys nusilesė, vis prašė po 100 "ant drąsos", tam atvejui, jeigu Batkos saldafonai mūsų gyvąją grandinę būtų sumanę iš savo galo į savo kalėjimus nusitempti. O kai pasirodė malūnsparnis, tas mano durnius parkrito kniūbsčias ant žemės ir pradėjo rėkti:"Atas!!! Tuoj bombarduos!" Bet lietuvaičiai, šaunuoliai, panikai nepasidavė ir neišsilakstė. Užtat visai nutrūko nuo gyvosios grandinės mano girtuoklis kaimynas. Visi skandavo:"Bat-ka u-ho-dy!", o jis garsiai klausinėjo: kodėl tėtušiui Landsbergiui šaukia rusiškai? Dar blogiau buvo, kai akcijos dalyviai choru šaukė:"Gė-da! Gė-da!", o maniškis atsistojęs priešais dirigavo ir kaskart po šūkio "Gė-da!" riaumojo:"Kur mano babkės?". Visa laimė, kad jo nesupakavo. Nei mūsų policija, nei jų milicija.
Todėl labai džiaugiuosi, kad susirakinau ir įsiamžinau Istorijoje. Tegul man dabar kas nors tik pabando pasakyti, kad aš ne patriotas ar kad nestovėjau kelyje susikabinęs. Ant šakių pakabinsiu. Todėl visa širdimi pritariu Tapkinui, kad Baltarusijos kelias niekuo nesiskiria nuo Baltijos – mano akimis, jis net geresnis!
Vito Tomkaus komentaras:
O kada mūsų valdžiai rūpėjo mūsų verslininkai? Burmgarneriai - taip, Frykliai ir Kuperiai - irgi taip, bet jie gi ne mūsų, todėl ir uždirbo iš konservatorių milijardus. Kas liko - tas dėl Miko. Viską Grybauskaitė į savo storą taupyklę, padarytą iš rinkimų štabo vadovo, susikišo. Ir dar milijonus kompanijai "Rotšild and sun" pamėtėjo. Turbūt kaip draugiškumo gestą už jų valdomus bankus Lietuvoje ir pasaulyje. O kai su jų palaiminimu mūsų Dalia dalužė "nusausino" "Snoro" banką, kuriame dešimtis milijonų prarado lietuviai, ką ji pasakė? Jei neprisimenate, priminsiu:" Nieko baisaus, tai palies tik porą šimtų Lietuvos milijonierių." Metas Grybauskaitės leksiką perimti Nausėdai. Jau laikas ir jam pasakyti, kad ekonominis karas su Baltarusija (ir Rusija) palies tik kelis šimtus mūsų milijonierių, užsiimančių uosto darbais, geležinkelio pervežimais, transportu, prekyba... Tik, prašau, nesismulkinti ir bedarbių neskaičiuoti. Juk tai - runkeliai, šunauja, kirmėlynas, kagėbynas, ar ne, profesoriau?
Vito Tomkaus trigrašis:
Bandau suvokti valdančiųjų logiką. Mūsų politikieriai bando nuversti Lukošių ir vietoj jo pasistatyti savo dresuotą marionetę, kuri iš Baltarusijos į Lietuvą pumpuotų milijardus. (Panašiai, kaip kandidatas į JAV prezidentus, Baidenas, pasielgė po Maidano Ukrainoje, vienoje kompanijoje su 100 000 dolerių alga įdarbindamas savo sūnelį.) Aišku, ir mūsiškiams labiau rūpi savo kišenės nei valstybės biudžetas. (Antraip lietuvių verslininkų nenaikintų.) Tik ar suvokia tie mūsų "mąstytojai", kad jie patys yra marionetės galingų globalistų rankose, todėl visas baltarusių sukauptas tautos turtas, nuvertus jų šeimininką, iškeliautų ne pas mus, o kur kas toliau. Stropiai viaukčiojantiems pasamdytiems skalikams, geriausiu atveju, numestų po jankių apgraužtą kaulą, kas kadaise nutiko konservatorių ministrui Kakčiui, gavusiam progą išnuomoti savo namą Mažeikiuose už 10 000 aferistams už tai, kad jiems padėjo mūsų naftą prichvatizuoti. Kitu atveju - būsite šantažuojami iki pabaigos. Jei dar nesate...
Vito Tomkaus pastebėjimas:
Jei "diktatoriais" vadinami tie, kurie ilgiausiai užsisėdi valdžioje, tai mes tokių "diktatorių" turime beveik pilną seimą, Jeigu "diktatoriais" vadinami tie, kurie paskui save į valdžią savo atžalas, it monarchai, tempia, turime ir mes egzempliorių ne vieną: tiek Landsbergis, tiek Gentvilas, nuogąstaudami, kad Dievulio nervai gali nebeatlaikyti ir juos pasikvies pasiaiškinti pas save "į viršų", vietoj savęs įstato į partijų sąrašus palikuonis Gabrieliuką bei Simoniuką. Jei "diktatoriais" vadinami tie, kurie prieš savo liaudį ranką pakelia, tai 2009-ųjų sausį mūsų Valinskas su Kubiliumi bei Juknevičiene ne tik rankomis daužė, bet ir kojomis spardė, ir dujomis bei kulkomis "pavaišino". Na, o jeigu DIKTATORIUS yra tas, kuris savo liaudies užgyventu turtu su svetimšaliais nepasidalina ir dirba tik sau ir savo Tautai -Tfu, tfu, tfu!- laimei, pas mus tokių "diktatorių" dar nėra. Arba nebėra, ką dalintis. Nebent, po sėkmingų rinkimų, kai ką vėl bus galima nuo pensininkų nugnybti, ar ne, Kubiliau?
Vito Tomkaus rac. pasiūlymas:
Kad baltarusiai ir lietuviai būtų laimingi ir patenkinti reikia kuo skubiau susikeisti „tėtušiais“: Baltarusija gautų taip trokštamą „Made in USA“ demokratiją su jos amžinu prižiūrėtoju Landsbergiu, o Lietuva - gaspadorių Lukošių, kuris savo diktatoriškais metodais gal bent Valstybės likučius mūsų ainiams išsaugotų.
