Perskaičiau žinią, kad Berlyno kino festivalyje nuspręsta nebeskirti „Sidabrinio lokio“ apdovanojimų geriausiam aktoriui ir aktorei. Taigi nuo kitų metų bus tiesiog geriausias pagrindinio ar antrojo plano atlikėjas. Rinks bendrai geriausią iš vyrų ir moterų. Man tai kas, vis tiek aš nei aktorė, nei berlynietė. Bet tendencija padaryti pasaulį belyčiu gąsdina ir mane, jau 60-metį perkopusią moterį.
Įsivaizduoju, kad netrukus ir garsiausia pasaulyje „Oskarų“ ceremonija jau žengs tuo belytiškumo keliu. Juk pastebėjote, kai jų gildijos nariams buvo padarytas spaudimas dėl neapdovanojamų juodaodžių aktorių, regis, po metų beveik visi laureatai buvo juodaodžiai. Gink Dieve, nesakau, kad nereikia jų apdovanoti, bet reikia rinkti geriausią - nepaisant odos spalvos, tautybės ar dar kažko. Bet realybėje tai nuo vieno kraštutinumo pereinama prie kito.
Dar laimė, kad tokių dalykų nėra sporte. Ten vis dar rungtyse moterys prieš vyrus nekovoja. Bent ten lyčių skirtumais dar neabejojama. Priešingai, vyrai karaliautų kone visose sporto šakose, o tada vėl sukiltų visokios tarnybos ir imtų rėkti - kur moterys! Ir kaip joms tektų paaiškinti, kad jų menama kova prieš diskriminaciją tik toms moterims ir kenkia...
Jaučia mano širdis, kad dar galiu sulaukti meto, kai turėsiu vadintis ne Janina, o pensininkas numeris 56 932. Nes mano vardas dabar aiškiai atskleidžia lytį. O koks nors Petras gali pasijusti dėl to diskriminuojamas. Ir jei pamatys, kad mane Joninių proga svetimas vyriškis eilėje praleido pirmą, gali apskųsti tarnyboms. Nes jis prarado kokią nors „lygią galimybę“.