1 nuotr.Paskaičiau vienos mamos istoriją apie sunkią onkologinę ligą.
Moteris viešai prašė pagalbos, nes jos atveju inovatyvių vaistų mūsų valstybė nekompensuoja, nors kitos ES šalys kompensuoja.
Iš šalies atrodo, kad gyvenimas sparčiai gerėja, ypač gyvūnams, kuriasi prieglaudos, gyvūnai labiau prižiūrimi ir dėl to džiugu.
Bet vis dar trūksta pagalbos pačiam žmogui. Kelių vaikų mama turi prašyti tautiečių pagalbos, kad išgyventų ir išaugintų savo vaikus, nes valstybei, išeina, sunkiau sergantis žmogus neapsimoka?
Skamba žiauriai. Bet kitaip tokio fakto paaiškinti negaliu.
Onkologinėmis ligomis serga daug žmonių, jiems reikia daug pagalbos ir individualaus požiūrio, o valstybėje tarsi viskas kirviu pamatuota.
Atjautai biurokratijos labirintuose vietos nėra.
