Net nupurtė, kai „Vakaro žiniose" perskaičiau, jog Palangos paplūdimio dievas J.Pirožnikas išsiuntė kvietimą Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai atvykti prie jūros ir savo akimis pamatyti, kaip tėvai neprižiūri vaikų.
Dievu šį žmogų pavadinau dėl to, kad tik nežemiška būtybė, nesuvokianti realaus gyvenimo, atitrūkusi nuo realybės, galėtų sugalvoti tokią nesąmonę!
Kaip jis įsivaizduoja tokius tarnybų reidus Palangos pliaže? Ar tėvai turėtų vaikus už pavadėlių kaip šunelius laikyti, kad šie nė toliau nei pora metrų nuo jų negalėtų nueiti?
O vaiko teisių „gynėjai" atvykę išmatuotų, ar tinkamas pavadėlio ilgis? Bet juk rišti vaikų nevalia! Vaikams garantuojama laisvė, dažnai net besąlygiška! Vadinasi, tėvai privalo tiesiog akylai stebėti savo atžalas.
Puiku! To ir reikia. Bet gal jau pamiršome, kas yra vaikystė ar dar baisiau - paauglystė? Kai užtenka tėčiui akimirkai nusisukti, o vaikas jau dingo iš akių. Štai tokiu atveju „gynėjai" jau lėktų prie šeimos, mojuodami įstatymais, ir užvestų bylą, šiais laikais vadinamą „atvejo vadyba". O paskui eik kryžiaus kelius ir įrodinėk, kad nesi budulis ar kažkoks išgama, nesirūpinantis vaiku. Kad vos minutę atsivertei paskaityti laikraščio, o mažas įlindo iki kelių į jūrą.
Taip, vaikus prižiūrėti reikia, būtina. Ypač prie vandens telkinių! Ir kiekvienas atsakingas tėvas tai puikiai žino. Bet nelaimių įvyksta. Net namuose, savo saugiuose kiemuose. Nes gyvenime būna visaip. Todėl gąsdinti žmones tarnybomis - ypač žema. O dar tokiu skaudžiu klausimu, kaip vaikų gerovė!
O šiaip tai kartais apima jausmas, jog Baltijos jūroje tuoj iš viso bus uždrausta maudytis! Bent Palangoje tai tikrai! Nes ten duobė prie duobės, susirinkę žmonės pikti, vien alų maukia, šiukšles po savęs palieka, kopose gamtinius reikalus atlieka, dar ir šunis atsiveda! Žodžiu, gelbėtojai net atsipalaiduoti negali!