Lietuva pradėjo gyventi buhalteriniu principu, neapsimoka - uždarom, naikinam. Kalbu apie gydymo įstaigas, mokyklas, pašto, bankų skyrius regionuose. Čia nieko nebelieka.
„Optimizavimas" - šių dienų keiksmažodis, užtenka pasigilinti į jo turinį, ir jau plaukai šiaušiasi.
Įsivaizduokite, kad jums gimė kūdikis, jūs jį maitinate, prausiate, prižiūrite. Bet su juo nežaidžiate, nenešiojate ant rankų, neperkate jam žaislų.
Kai paauga, ir dovanų neperkate ar kokių skanėstų, nesivedate į renginius, nesirūpinate jo socialumu.
Kiti pasakys, kad jūs esate monstras, o ne žmogus, arba toks, kuriam reikia medikų pagalbos, visokių epitetų prigalvotų. O jūs atsakote, darau tiek, kiek apsimoka, ir viskas.
Bet kai tas pats daroma su mūsų regionais, niekas iš valdžios per daug nesistebi. Neapsimoka, uždarome mokslo, sveikatos židinius, kurie svarbūs žmonėms.
Bet paradoksas - dabar regionuose ir renovuotos mokyklos gražios, įdomu, kai jos liks tuščios, niekam tų grožių nebereikės.
O žmogus, prieš apsispręsdamas gyventi ar išvažiuoti iš regiono, pirmiausia įvertina, ar šalia bus darželis ir mokykla, ar bus geras susisiekimas, jei neturiu ar laikinai neturėsiu automobilio.
Mokykla dažnam sukuria nemažai darbo vietų, o kai nėra darbo, žmonės tikrai neliks merdėti nežinia kur, nežinia kaip.