1 nuotr.Triušiukais čia vadinu mūsų moksleivius, ir tikrai ne norėdamas įžeisti, o užjausdamas. Juk taip geriau, nei vadinti pelytėmis.
Šiuos gyvūnus prisiminiau todėl, kad su jais mėgsta eksperimentuoti mokslininkai. Laboratorinių pelių ir bandymų triušių likimas nepavydėtinas, bet mūsų politikai ir valdininkai vis bando jais paversti moksleivius.
Prieš porą savaičių gerokai nustebau, kai pamačiau, kaip paauglės dukterėčios veidas apsiniaukia, priminus, kad artėja Rugsėjo 1-oji.
Nustebau, nes pats, būdamas moksleiviu, laukdavau šios šventės. Po vasaros atostogų mokykla man neatrodė baubas, nors didžiąją laiko dalį, išskyrus paskutines klases, ji buvo sovietinė, tai yra pilna visokių nesąmonių. Nors kaimo vaikus rugsėjį versdavo kasti bulves ir atlikti kitus kolchozo darbus.
Nepaisant visų nesąmonių, man mokykloje patiko. O dabar, kiek suprantu, daugeliui moksleivių, net tikrai gabių ir protingų, nelabai patinka. Keista, juk dabar yra visai kitokios galimybės ir nėra sovietinio šleifo.
Žinoma, tai gali lemti daug aplinkybių - bendruomenė, pedagogai, klasiokai. Bet, esu įsitikinęs, svarbus dar vienas faktorius - stabilumas.
Kai kėliausi iš dešimtos klasės į vienuoliktą, aš žinojau, ką rasiu. Iš esmės nesitikėjau rasti nieko naujo, tiesiog toliau mokytis, bendrauti su draugais.
O dabar? Negana to, kad vienuoliktoko laukia patikrinimai, tai jie dar ir kiekvienais metais keičiasi.
Ir egzaminų tvarka vis keičiasi, ir programos, kurios kažkodėl vis neparemiamos reikiamais vadovėliais.
Atrodo, kad jau ištisus dešimtmečius švietimas yra nesibaigiantis eksperimentas. Triušiukai vis siunčiami ir siunčiami į laboratoriją. Maždaug, pažiūrėsime, išgyvensit ar ne. Gal tai yra tiesiog chaotiško šiuolaikinio pasaulio atspindys.
Jei ir šiaip gyvenime negali nieko prognozuoti kelerius metus į priekį, neprognozuok ir švietime, ugdyk prisitaikymo įgūdžius.
