1 nuotr.Olimpinės žaidynės Paryžiuje baigėsi. Žmonėms, nesidomintiems sportu, jos galbūt išliks atmintyje tik dėl „drag queen" ir kitų pasipiktinimą sukėlusių atidarymo ceremonijos akcentų.
Žmonės, kuriems sportas, būtent pats sportas, o ne visokie šou, yra įdomus, tikrai turės ką prisiminti. Lietuvos žmonės prisimins keturis medalius - po 2 sidabro ir bronzos. Daug tai ar mažai? Kaip pažiūrėsi.
Neverta svaičioti, kad Lietuva su savo keturiais medaliais yra pasaulio sporto bamba, net ir turint galvoje nedidelį šalies gyventojų skaičių.
Šeštojoje valstybių įskaitos vietoje įsitaisė Nyderlandai su 34 medaliais - 15 aukso, 7 sidabro ir 12 bronzos. Taip, olandų yra daug daugiau nei lietuvių, maždaug 18 mln., bet toks aukso lietus vis tiek yra fenomenalus pasiekimas.
O maždaug 5,4 mln. gyventojų turinti Naujoji Zelandija yra 11-a su 10 aukso, 7 sidabro ir 3 bronzos apdovanojimais. Lyginant su šiomis valstybėmis, Lietuvos taurė atrodo pustuštė.
Kita vertus, ji atrodo puspilnė, kai įvertini, kad esame 70-ojoje pozicijoje, o 71-ojoje liko Indija, pelniusi 1 sidabro ir 5 bronzos medalius.
Primenu, kad įskaitoje visų pirma vertinamas auksas, po to - sidabras, o ne bendras apdovanojimų skaičius.
Indijos gyventojų skaičius artėja prie pusantro milijardo. Lietuvos taurė atrodo puspilnė ar netgi visai sklidina, įvertinus faktą, kad Latvija ir Estija šįkart negavo nė vieno medalio.
Net ir daug didesnės mūsų kaimynės Lenkijos sportininkai kalnų nenuvertė, jų sąskaitoje - 1 aukso, 4 sidabro ir 5 bronzos apdovanojimai.
Dar pilnesnė mūsų taurė atrodo, jei lyginsime Lietuvą su Lietuva. Tai yra 2021-ųjų Tokijų ir 2024 m. Paryžių.
Prieš trejus metus - vienas sidabro medalis ir kalbos apie mirštantį Lietuvos sportą.
Šiemet - keturi medaliai, tapę įrodymu, kad, nepaisant visų problemų ir nevykusių reformų, kalbos apie Lietuvos sporto mirtį yra gerokai perdėtos.
