Pamenu, buvo parduotuvėse toks vynas - „Monikutės vasara", „Monikutės naktys" ir t.t. Gal ir tebėra, nežinau. Neteko jo ragauti, nes vyną lydėjo labai prasta šlovė, esą tik visiški pijokai jį vartoja. Žemas lygis. Jei tas vynas tebėra, derėtų po gerą dozę supilti į gerkles visiems konservatoriams, Seimo rinkimų kandidatų sąraše išreitingavusiems Moniką Navickienę net į šeštąją vietą. Labai jau žemas lygis.
Priminsiu vieną 2019-ųjų citatą: „Mūsų tauta yra susipriešinusi, o standartas yra nuleistas taip žemai, kad mes manome, jog reikalinga visos Vyriausybės atsakomybė, premjero atsakomybė lygiai taip pat. Vienas iš scenarijų - svarstyti išankstinių rinkimų galimybę jau dabar".
Taip kalbėjo ne bet kas, o M.Navickienė. Kalbėjo konservatorių vardu, vertindama Sauliaus Skvernelio keliuką ir Jaroslavo Narkevičiaus kotletukus. Vaje, kokie principingi tada buvo konservatoriai ir Navickienė, net pirmalaikių rinkimų reikalavo.
Kur dabar jų principai? Pasirodo, visai nereikia principingai vertinti Monikutės Dubajaus, nors Jaroslavo kotletukai kažkada buvo išpūsti į kosminio lygio skandalą.
Dabar konservatoriai apsimeta nesuprantantys, kad labai negerai ministrei už verslininko pinigus skraidyti į Dubajų. Kad tai būtų nedovanotina, net jei verslininkas nebūtų toks įtartinas. Kad apskritai tokio dalyko negali būti, jei kalbi apie kažkokius standartus. Konservatoriai apsimeta „šlangomis" labai stropiai ir vieningai, berods neatsirado nė vieno, kuris primintų partijai: nagi, būkime principingi.
Jei konservatoriai pastaruoju metu ir laikosi kokių principų, tai tik stručio - slėpkime galvas smėlyje. O juk vis tiek kažkada teks galvas ištraukti. Ištraukus negrauš sąžinė? Aišku, negrauš. Užteks draugiškai išlenkti po butelį „Monikutės" ir viskas užsimirš.
Pigūs svaigalai juk tam ir skirti - kuo efektyviau negražią realybę paversti gražiomis fantazijomis.