1 nuotr.Jei kartais Vilnius kada nors pasistatys nacionalinį stadioną... Turbūt vien ši frazė skamba neįtikimai. Tačiau galima pasvarstyti, kas būtų, jeigu būtų. Dabar jau pasišauta statybininkams už darbus išsimokėti nebe per 22 metus, o per dvejus, taip sutaupant beveik 36 mln. eurų palūkanų.
Per dvejus metus statybininkams, kurie dar nėra iki galo aiškūs, Vilnius bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja išmokėti 158,42 mln. Eur. Iškart kyla klausimas, kodėl tada be privatininkų negalima apsieiti ir pastatyti tiesiog stadioną be jokių „prielipų" (muziejaus, vaikų darželio ir t.t.), kas net pačiu blogiausiu atveju tekainuotų 50-60 mln. eurų.
Dar vienas klausimas - kodėl lengva ranka statybas sutinkama pabranginti beveik 28 mln. eurų. Taip, statybų kainos pastaruoju metu ūgtelėjo, tačiau jei jos būtų kritusios, ar tikite, jog savivaldybė bei ministerija išsireikalautų, kad koncesininkas imtų mažiau?
O įdomiausia, kad Kaunas Dariaus ir Girėno stadionui su greta naujai atgijusia legendine Sporto hale išsirinko koncesininką, iš kurio dar ir gaus pinigų, Šiauliai dar anksčiau analogiškai pasielgė su savo arena, o Vilnius už nacionalinio stadiono priežiūrą per 22 metus sumokės devynženklę sumą ir dar koncesininkas pasiims visą pelną, gautą už bilietus ir per renginius parduodamus maistą bei gėrimus.
Atrodo, kad tik kvailiai galėtų taip kvailai elgtis, kaip Vilniaus valdžia. Tačiau netikiu, kad taip elgiamasi neapgalvotai ir kvailai. Nes tokiu atveju kai kam jau reikėtų gydymo. Teisėsaugos tarnybos turėtų pasiaiškinti, kokią finansinę naudą iš to gaus sprendimų priėmėjai.
Juk jokia logika tai nepaaiškinama. Įsivaizduokite, kaip atrodytų, jei, tarkime, Vyriausybė sugalvotų pastatyti kokį nors valdišką restoraną, koncesininkui sumokėtų visą statybos kainą, dar primokėtų už darbų pabrangimą, 22 metus mokėtų už restorano valdymą ir leistų privatininkui pasiimti visą pelną iš prekybos maistų bei gėrimais. Tačiau kažkodėl kai taip elgiasi Vilnius, daug kam net neužkliūna.
