Teisingumo ministerija skelbia, kad šiuo metu valdančioji konservatorių partija turi šiek tiek per 12 tūkst. narių.
Atrodytų, gana solidus skaičius, tačiau iš tokios masės niekaip nesugebama paskirti net vieno patikimesnio švietimo, mokslo ir sporto ministro. Vien per šią kadenciją teko pakeisti jau du jų.
Aišku, negalima visos kaltės versti ant švietimo, mokslo ir sporto ministrų, nes būtent visa Vyriausybė sugalvojo suduoti paskutinį smūgį visai švietimo sistemai, ypač provincijoje: patvirtino ne kokybinius, o kiekybinius kriterijus, kurių neatitinkančios ugdymo įstaigos privalės užsidaryti. Tačiau, švelniai tariant, ir konservatorių ministrai „pjovė grybą".
Turbūt dar niekada iki šiol nebuvo tokia skandalinga brandos egzaminų sesija, vienuoliktokų tarpiniais patikrinimais vadinamos brandos egzaminų pirmosios dalys irgi ne prisvilo, kaip blynai, o visiškai susvilo. Fiasko galima vardinti ir vardinti.
O štai prieš pusę mėnesio atskriejo dar viena „naujiena" („naujiena" kabutėse, nes tai kartojasi kone kasmet) - iki mokslo metų pradžios likus keliems mėnesiams, leidyklos nespėjo parengti naujų vadovėlių.
Tą pripažino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Todėl dar rugsėjį pagal atnaujintas ugdymo programas pradėję mokytis nelyginių klasių moksleiviai vadovėlių neturės ir ateinančiais mokslo metais.
Sunku suvokti, kodėl vadovėlių negalima pradėti rengti ne prieš kelis mėnesius, o prieš kelis metus. Ir kam juos reikia taip dažnai keisti. Na, istorijos vadovėlių kaitą dar galima suprasti, nes valdantieji mėgsta perrašyti istoriją, bandydami vos ne kaip vienintelį Lietuvos Nepriklausomybės iškovotoją pateikti Vytautą Landsbergį.
Tačiau net ir tokiu atveju „roges" reikėtų pradėti ruošti dar pavasarį. Juk ką pagalvotume apie ūkininką, kuris rudenį staiga susivoktų, kad savo karvėms neturi nė glėbelio šieno?