1 nuotr.Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) tyrimas parodė, kad Lietuva užima paskutinę vietą tarp tirtų 38 valstybių pagal būsimą pensijų dydžio santykį su iki tol gautu darbo užmokesčiu. Deja, ne pagal pirmą rodiklį esame įvairių tarptautinių organizacijų „uodegoje".
Pagal įvairių mokesčių - akcizų, pelno, gyventojų pajamų ir t.t. - dydį esame maždaug per vidurį Europos Sąjungoje (EBPO skelbia tik 2016 m. duomenis, todėl jais remtis nebūtų solidu). Tad akivaizdu, kad mažytes pensijas lemia ne biudžeto pajamų dydis, o požiūris. Nes kažkodėl Lietuvoje 2000 m. gimę ir 2022 m. pradėję dirbti asmenys, išėję į senatvės pensiją, gaus vos 28,9 proc. vidutinio atlyginimo. O, pavyzdžiui, latviai pensijoje gaus 52,8 proc. buvusios algos, portugalai - net 98,8 proc.
Aišku, valdantieji tai neigia. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė viešai išreiškė abejones EBPO tyrimo išvadomis: rezultatą esą iškreipia tai, kad tiriant Lietuvą, buvo neatsižvelgta į gyventojų vykdomą kaupimą antrojoje pensijų pakopoje, kuris užtikrintų aukštesnę poziciją tarp EBPO šalių. Nors, kaip ne kartą skelbta, dalis žmonių iš privačių pensijų fondų net ir kaupę po keliolika metų prie „Sodros" pensijos prisidurs vos po 20-30 eurų.
Iškalbingiausias faktas - Lietuva atsilieka ir pagal biudžeto išlaidas pensijų sistemai. Pensijoms Lietuva skiria apie 6 proc. BVP, kai ES vidurkis yra 12 proc. Tai paneigia M.Navickienės išvedžiojimus.
Kita vertus, tokie valdančiųjų išsisukinėjimai nebestebina. Juk kai infliacija Lietuvoje užpernai viršijo 20 proc. ir buvo didžiausia Europoje (netgi didesnė nei karą Ukrainoje pradėjusioje Rusijoje bei toje pačioje Ukrainoje), valdantieji irgi teisinosi, esą kainos nežmoniškai sukilo dėl tarptautinių tendencijų. Bet kodėl būtent Lietuvoje tos tendencijos labiausiai suveikė?
