1 nuotr.Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė registravo pataisas, kuriomis siūlo, kad LRT finansavimas priklausytų ne tik nuo į biudžetą surinktų pajamų už akcizų dydžio, bet ir nuo šalies BVP augimo.
Nes akcizai didinami daugiausiai dėl gynybos poreikių, tačiau „netyčia" dėl to smarkiai didėtų ir LRT finansavimas. Tačiau LRT vadovybė tikina, kad tai pažeistų Konstituciją. Ir ašaras braukia, nors finansavimas per trejus metus didėtų per 20 mln. eurų, kai galėtų didėti dar trimis milijonais eurų daugiau, jei nieko nebūtų imamasi.
LRT šiemet iš mūsų kišenių gaus 72,88 mln. eurų. 2027 m. gautų 91,9 mln. eurų, jei pataisoms būtų pritarta. O jei nieko nekeistume, jis siektų 94,5 mln. eurų. Tačiau LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pareiškė, kad tai - smūgis LRT, nes jai reikia didesnio finansavimo pasiruošti karui. Kam konkrečiai didesnių pinigų reikia ir kiek - ne runkelių reikalas: informacija paslėpta po grifu „slaptai".
Įdomu, kad ponia Monika aiškina, jog bet koks bandymas keisti LRT finansavimo modelį pažeistų LRT nepriklausomumą.
Tačiau kai akcizai didinami, kad prisipirktume daugiau karinės technikos ar prisiviliotume vokiečių brigadą, o nuo to drastiškai didėja ir LRT finansavimas, jai nekliūna. Kliūna tik kai apetitą norima kiek sumažinti: finansavimas ne mažinamas, o didinamas, tačiau kiek mažiau, nei norėtų LRT vadė.
Šiaip jau logiška būtų, jei finansavimas priklausytų ir nuo darbo kokybės. Juk, pvz., jei eilinis kokios nors įmonės darbuotojas tik ateitų į darbą, geriausiu atveju gautų bent jau nesumažintą algą, bet tikrai ne padidintą.
O nacionalinis transliuotojas iš mūsų susirenka vis daugiau pinigų, bet net nebando pateikti nors kiek padoresnio turinio. Nes stengtis neapsimoka: kokį mėšlą betransliuotų, vis tiek kiekvienas mokesčių mokėtojas, net nė karto neįsijungęs LRT radijo, TV ar interneto, vis tiek susimokės.
Man, kaip Vilniaus „Žalgirio" fanui, baisu, kad LRT netransliavo net šios futbolo komandos rungtynių Europos turnyruose!
