4 nuotr.Anapilin 2018-aisiais iškeliavęs profesorius, bene žymiausias Lietuvos operos solistas Virgilijus Noreika yra dainavęs: „laiko nesustabdysi ir neatsuksi atgal". Tačiau šiandien matome, kad laiką galima sustabdyti ir netgi atsukti atgal. Ir ne tik paskutinį spalio sekmadienį. Remigijaus Šimašiaus vadovaujamame Vilniuje laikas dažnai ir sustoja, ir lekia priešinga kryptimi.
Dabar didelė dalis sostinės autobusų ir troleibusų vairuotojų streikuoja, todėl galima suprasti, kodėl žmonėms stotelėse reikia palaukti ir po valandą. Vairuotojų negalima teisti, kiekvienas turi teisę reikalauti geresnių sąlygų. Tačiau Vilniaus valdžia galėtų kiek apsitvarkyti. Už „Vilniečio kortelę" mėnesiui lupa po 29 eurus, tačiau normalių paslaugų taip ir nesuteikia.
Kalbu ne tik apie nešildomus troleibusus arba perkaitintus autobusus, netgi ne apie tai, kad per streiką ilgai tenka stypčioti lauke. Kalbu apie visišką nepunktualumą, dėl kurio keleiviai negali normaliai susiplanuoti darbotvarkės ir vėluoja į darbus ar gydymo įstaigas.
Pirmadienį laukiau Vinco Kudirkos aikštės stotelėje. Elektroninė švieslentė rodė, kad 1G maršruto autobusas atvyks po 12 minučių. Tos 12 minučių ištiksėjo ir pasirodė užrašas, kad 1G atvyks po... 29 minučių. Ir vėl negalima visko suversti streikui. Tokie „pokštai" vyksta ne pirmus metus.
Labai dažnai būna, kad iki autobuso atvykimo belieka minutė, po minutės jau lieka 3 minutės ir t.t. O dar „geriau" būna, kai stotelėje net švieslentė neveikia (tik šviečia patarimas naudotis mobiliosiomis programėlėmis), o popierinių grafikų net nėra arba jie beviltiškai pasenę. O jei aš neturiu mobilaus arba jis nėra išmanusis?
Nepaisant to, kad kokybiškos paslaugos neužtikrinamos (vien jau galima paminėti keleivių vežimo taisyklių 13.1. punktą, kad vežėjas privalo „užtikrinti nustatytų maršrutų ir eismo tvarkaraščių laikymąsi"), kontrolieriai net išsišiepę baudžia keleivius, jei jų vienkartinio bilieto galiojimo laikas pasibaigęs!
