Kas turi vaikų, tikrai žino situaciją, kai artėjant šventėms mažieji pradeda kalbėti apie dovanas, kad norėtų būtent tokių, ir viskas.
Tokius norus dažniausiai diktuoja animaciniai filmukai ir jų herojai. Tokiais laikais gyvename, kai aplink visko daug ir ši aplinka skatina vartoti, pirkti.
Kalėdų Seneliui nelengva šiais laikais, vaikai dovanų prašo daug. Štai ir manoji trijų užsiprašė, sakau, Kalėdų Senelis dovanoja po vieną dovaną, neturi tiek maišų, kad visiems pasaulio vaikams po tris dovanas sudėtų.
Atsakymas - nieko tokio, duosime jam „Maximos" maišelių, mes turim. Juokai juokais, bet kai pradedi ieškoti konkrečių žaislų, kuriuos įsimylėję daugelis vaikų, pamatai, kaip sakant, ko nematęs.
Štai keletas perliukų iš vienos populiarios elektroninės prekybos platformos - vienas iš minkštų „Šunyčių patrulių" herojų - 40 Eur. Nedidelis.
Žaislinis telefonas vaikui nuo dvejų metų - 50 Eur. Nieko ypatingo.
Bet iš kokių lubų tokios kainos? Sakysite, nenori nepirk. Ieškok pigiau. O ką daryti seneliams, gaunantiems mažas pensijas, kurie nori palepinti anūkus, ir žino, kad šis nori tik tokio ir ne kitokio žaislo.
Ar jums nesukeltų šypsenos, jei parduotuvėje jums dėžutę degtukų pasiūlytų už 10 Eur. Jei tai staiga taptų deficitine preke, žinoma, pirktume rimtu veidu.
Ačiū Dievui, taip nėra.
Ką diktuoja mums prekių kainos? Tikriausiai viena - „įsijungti" blaivų protą. Ir nepakibti pirkimo vajuje.
Vaikams šventės visada su dovanomis. O suaugusiems svarbiausia artimo žmogaus dėmesys, o ne materialūs daiktai.
Daugelis jaučiame, kad nemokame to dėmesio paskirstyti taip, kaip norėtume, bet šventės sudėlioja viską į savas lentynas.