Daug kam yra tekę matyti vaizdelius iš užsienio prekybos centrų, kai per „kosminius" išpardavimus pirkėjai pliekiasi ir plūstasi dėl paskutinio modernaus televizoriaus, virtuvės kombaino ar kavos aparato.
Pas mus tokių vaizdelių nėra, gal padeda ir būdas - šiaurietiškas. Į plaukus dėl išsvajoto televizoriaus vienas kitam nekimbam.
Tačiau tenka pastebėti, kad mūsų žmonės tikrai aktyvūs, kai prekybos centras padaro 50 proc. akciją, pavyzdžiui, ne maisto produktams. Lentynose greitai nelieka vaikų sauskelnių, servetėlių, skalbiklių, minkštiklių, šampūnų ir kitų būtinų priemonių. Ir tokių išpardavimų žmonės tikrai laukia.
Bet labiau susimąsčius - tikrai oksimoroniška situacija: kol vieni sako (o pastaruoju metu - jau tyli), kad gyvenimas gerėja, žmonių kasdienybė rodo ką kita - kad vaikytis akcijų tenka ne kokiems „mandriems" televizoriams ar kompiuteriams, o paprasčiausioms buitinėms prekėms, be kurių nė vienas neišsiverčiame, ir galbūt neperkame pačių pigiausių, nes norime geresnės kokybės. Ir tas kainų vaikymasis ne iš asmeninio būdo, o paprasčiausių realijų.
Bet ar normalu, kad tautiečiai (na, žinoma, ne visi) priversti taupyti net būtinoms buities prekėms ar net maistui? Nereikia jokių gilių ekonominių analizių, kad suprastumei, jog kainos šoka tokią pasiutpolkę, kad ne kiekvieno piniginė atlaiko.
O politikai, laukdami rinkimų, pasiploninę balsus jau gražiausias giesmes suokia, kaip imsis priemonių ir pagaliau padarys taip, kad tik žmonėms būtų lengviau.
O gal ir įvyks stebuklas, ir gyvenimas tikrai pagerės? Nebereikės nuo 8 val. ryto stoviniuoti prie parduotuvės, kad pačiuptum 50 proc. nuolaidą. Galbūt kitas rytas bus kitoks: galėsi oriai įžengti pro prekybos centro duris ir ramiai pasiimti prekių ir be 50 proc. nuolaidos, nes tavo piniginė tiesiog „išneš".