Na, mielieji, ar jau jaučiatės tikrais europiečiais ir kasdien eidami į krautuvę drąsiai beriate eurus? Jeigu atsakėte teigiamai, siūlyčiau labiau susimąstyti, na, o jeigu priešingai, jūsų mintys greit dar labiau susivels.
Ar žinojote, kad vien 2 eurų monetų yra daugiau nei 200? Ir visų jų reversinės pusės - paprasčiau sakant, nugarėlės, - yra skirtingos! Todėl savo kišenėje galit rasti ir paukštelių, žvėrelių, įvairiausių portretų ir dar velniai žino kokių dalykų. Ar apie tai žino iškankintos pardavėjos? Tikrai ne. Štai šią savaitę šalia redakcijos esančioje parduotuvėje iš kolegės nebuvo priimta Vokietijos 2 centų moneta. Kažkodėl kasininkas sumąstė, kad tai yra sulipdytas neaiškus darinys. Ar gali jį kaltinti? Juk monetų yra tokia gausybė, kad išmokti atpažinti jas neužteks ir kelerių metų.
Be to, kaip jas pažinti, kai raudono metalo monetas pačiupinėjus visos Europos žmogeliams jos tampa pajuodusios ir neaiškios! Juk dar nepamiršote mūsų lietuviškų geltonų centų. Jų gamybai naudota labai mažai vario, palyginti su euro centų, todėl jos buvo ir yra įžiūrimos, aiškios. Kodėl gi mūsų ekspertai nepasiūlė euro kalviams pasinaudoti naudinga mūsų patirtimi. Juk vis tiek reikėjo kalti naujas, tai kodėl nepadarytos jos geresnės kokybės? Ne, mes tik nuolankiai lenkiamės Briuseliui.
„Vakaro žinios“ padarė tai, ko nesugebėjo Lietuvos bankas, - paskelbė visų euro banknotų ir monetų katalogą. Žinoma, juk daug lengviau kasdien skelbti, koks yra euro kursas, arba skanduoti, kad su euru mes stipresni. Žmonės iki šiol net paveikslėliuose nebuvo matę, kiek tų monetų apskritai yra! Matyt, ne veltui kalbėdama apie eurą valdžia nuolatos šypsosi, sakydama, kad viskas daroma tik dėl žmonių patogumo. Juk nežinodamas, kokį velnią gavai grąžos, negali nesišypsoti.