1 nuotr.Vieną vakarą, vedžiodama šunį, užsukau į artimiausią parduotuvę ledų. „Pols" citrininiai - tikrai neblogi, kaina be jokių nuolaidų - 1,09 Eur. Laižau ledus ir galvoju: 1,09 Eur yra daugiau kaip 3,7 lito! (Taip taip, aš vis dar dažnai paskaičiuoju litais). O prie lito viena porcija ledų ir kainavo litą. Ir čia ne kokie iš neaiškių miltelių pagaminti būdavo, o grietininiai, skanūs. Už 3 litus buvo galima litrą plombyro nusipirkti...
O į mokyklą tėvai duodavo 2 litus, pakilus kainoms - 2,5 lito. Net juokas ima dabar pagalvojus, kad tokios sumos pakakdavo ne tik kotletui ir kompotui valgykloje, bet ir „kramtoškei" likdavo. Įdomu, ar dabar vaikai mokyklose pavalgo už 2 eurus? Konvertuoti jau nėra jokios prasmės, nes už 0,6 Lt tikrai kotleto nenusipirksi! Teisingai prieš euro įvedimą sakė tuo metu internete mirgėjusi „žvaigždutė" Monika Šalčiūtė, kad kas kainavo 2 litus, dabar kainuos 2 eurus. Tada visi šaipėsi iš jaunos panelės. Pasirodo, finansų orakulė buvo!
Paskambinu mamai, pasakoju, ką priskaičiavau, bet ji juokiasi, sakydama, jog „dar vagnorkėm reikėjo paskaičiuoti". O aš atsimenu - gražios tos vagnorkės buvo, su skirtingais žvėreliais, vaikams labai patiko. Gražūs buvo ir litai, su istorinių asmenybių - lietuvių - veidais. Visiški nemokšos ir tie žinojo, kad Vydūnas - vertingesnis už Basanavičių. Tik eurai kažkokie bedvasiai atrodo. Monetos bent skirtingos, įdomu pažiūrėti, kai retesnė pakliūna, o štai banknotai - identiški, absoliučiai neįdomūs. „Koks skirtumas, svarbu vertę turi", - sakysite jūs ir būsite teisūs. Eurai turi vertę, gerai, kai kišenėje jie šlama.
Būtent kišenėje, o ne banko sąskaitoje. Nes ten niekada negali būti garantuotas, kad jų „neužšaldys". Pavyzdžiui, kad pirkai įtartinoje parduotuvėje. Arba kad tavo vardas ir pavardė tokia pati, kaip karo nusikaltėlio ruso! Būtent taip atsitiko dviem lietuviams, kurie dėl sutapimo negali ramiai gyventi ir turi įrodinėti nesantys teroristai! Kaip sakoma, viskas dėl mūsų saugumo ir gerovės!
Neabejoju, jeigu taip ir toliau, po 10-20 metų vaikščiosim tuščiomis kišenėmis. Nes grynųjų tiesiog neliks. Varguoliai kaip jų neturėjo, taip ir neturės. Turtuoliai mokės laikrodžiais ar nuskaitant akių ragenas. O tikintys mokslu atsiskaitinės po oda implantuotomis mikroschemomis. Įdomu, gal tada bankai galės ne tik lustą, bet ir patį žmogų „užšaldyti"?
