3 nuotr.„Linkstu prie darbo Briuselyje, nes įsivaizduoju, kad ten galiu būti naudingesnis", - pasakė Liudas Mažylis, vos prisiekęs dirbti Lietuvai Seime.
O štai Vilija Blinkevičiūtė atsisakė „premjeriauti", paaiškinusi dar trumpiau: „Esu pensininkė." O pensininkams vieta pensionate, kitaip sakant - Europos Parlamente.
Tokiam pensionate, aišku, svajoja atsidurti kiekvienas Lietuvos senjoras. Mat ten gali ne tik nuo svetimų akių ar nemėgstamų giminaičių pasislėpti, bet ir pinigus semti pavydėtinus.
20 tūkst. eurų - tokia sumelė gali įkristi į europarlamentaro sąskaitą kas mėnesį atlyginimo, įvairių pašalpų ir mokesčių už dalyvavimus posėdžiuose forma. O kur dar įvairios privilegijos, kompensacijos, kelionpinigiai, išeitinės pašalpos. Savų pinigų leisti faktiškai nereikia. Ir vyšnaitė ant torto - priedas prie senatvės pensijos, galintis siekti net 3000 eurų! Kas mėnesį!
Sako, nereikia skaičiuoti svetimų pinigų, bet per penkerių metų kadenciją EP nario sąskaitoje „suvaikšto" net 1,2 mln. eurų! Jei pasistengtų neištratinti bent pusės, tai po penkmečio turėtų pusę milijono eurų kišenėje. Gyvent galima, tiesa?
Todėl visos tos kalbos apie „naudingesnį darbą Briuselyje" ar „sveikatos neturiu dirbt Lietuvoje" yra akivaizdus žmonių mulkinimas.
Makaronai ne tai, kad ant ausų kabinami, jie tiesiog drebiami ant galvos. Žmonės ne kvaili, bet koks gi politikas ims ir prisipažins: „chebra, Briuselyje babkės didesnės, gyvenimas gražesnis, art po prakaitu nereikia, o svarbiausia - nei atsakomybės, nei atskaitomybės!" Už gaunamą beveik 5000 eurų sumą biuro išlaidoms (kas mėnesį) iš viso atsiskaityti niekaip nereikia. Jokių čekiukų, blankų, formų.
Štai kur reikėtų gero audito. Nes labai jau brangus pensionatas gaunasi. Europarlamentarams atlyginimai mokami iš EP biudžeto. Jis imamas iš Europos Sąjungos biudžeto. O ES biudžetą be kitko sudaro ir kiekvienos ES šalies bendrųjų nacionalinių pajamų dalis bei surenkamo PVM dalis.
Tad ar tikrai svetimus pinigus skaičiuojame?
