1 nuotr.Lietuvos moterys šiandien šneka apie donžuaną sporto trenerį, kuriam įsimylėjusi Ieva drabužius pirko, butą išnuomojo, maitino, vežiojo ir visaip kitaip tenkino jo norus. O jis leidosi perkamas, maitino gražiais žodžiais be jokių įsipareigojimų.
„Mano laikais, jei paėmei merginą už rankos - jūs jau pora. O dabar jūs miegate vieni su kitais, bet niekas niekam neįsipareigojęs!" - stebisi pokalbyje su donžuanu kiek vyresnis vedėjas.
Bet ar yra čia kuo stebėtis?
Be įsipareigojimų. Taip šiandien siekiama ne tik santykiauti, bet ir dirbti, politikuoti, tiesiog gyventi. Pažiūrėkit, dažnas jaunuolis nori būti freelanceriu - laisvai samdomu darbuotoju, kuris dirba nuotoliu, kada nori, kiek nori ir kaip nori. Tiesiog turi atlikti tam tikrą užduotį. Neretai jie tos užduoties atlikti nesugeba, nes per aukštai vertina savo savikontrolės lygį. Kai karšta vasara veja prie ežero, o darbo režimo nėra, nelengva atsispirti pagundai tiesiog pramogauti!
Jaunuoliams ir turi būti vėjai galvoje? Sakykim. O kaip su politikais? Brandžiais asmenimis, neva turinčiais aiškias vertybes ir siekiančiais ideologinių tikslų?
Vieni keičia partijas kaip kojines - iš konservatorių tampa socdemais, tada lekia pas „valstiečius", o iš ten jau tiesiai pas demokratus.
O kiti - pasijautę mesijais, veržiasi „imti valdžią", bet nenori jungtis prie jokios partijos!
„Būsiu jūsų lyderiu, bet ne vienu iš jūsų!" Ar su tokia arogancija galima galvoti apie premjero postą? Na, nebent norima pramušti Šimonytės reitingų dugną...
Be įsipareigojimų nori gyventi ir emigrantai. Ypač tie, kuriems labai svarbu, kad stalčiuje dulkėtų Lietuvos pasas.
Nors nei lietuviškai kalba, nei mokesčius Lietuvai moka, nei vaikus auginti čia ketina. O ir karo atveju tikrai nepultų rezervuotis vietų lėktuvuose, skrendančiuose į priekines fronto linijas!
„Lietuva yra visur!" - na laba diena, Lietuva yra valstybė prie Baltijos jūros, besiribojanti su Latvija, Lenkija ir dviem valstybėmis, kurių pavadinimų nevalia minėti. Juk jose Lietuvos tikrai nėra?
