1 nuotr.„Ne, išėję į pensiją Jūs tikrai nebenorėsite dirbti" - skelbia didžiulė SEB reklama Vilniaus centre.
„Aš jau dabar nenoriu dirbti, nors iki pensijos dar beveik 30 metų..." - pridedu nuo savęs mintyse. Nė kiek nemeluoju, jau šią akimirką norėčiau gulėti po palme geltono smėliuko paplūdimyje, gerti kokteilį tiesiai iš kokoso riešuto ir mirkyti pėdutes šiltose vandenyno bangose.
Juk būtent taip mums piešia pensiją privatūs fondai! Esą, jeigu kaupsime dabar, tai vos išmušus pensiniam amžiui leisimės į nuotaikingą gyvenimo ekskursiją, šypsosimės holivudiška 32-iejų dantų šypsena, kopsime į visas pasaulio viršukalnes su bendraamžių draugų kompanija ir t.t.
Neskaudės sąnarių, nevargins kraujospūdis, net sąžinė negrauš. Rojus, o ne pensija! Aišku, kad norisi kuo greičiau į ją patekti...
Bet iškyla paradoksas - kaip sulaukti šito rojaus, jeigu dabar jau sveikata ne geležinė, pas odontologą be 200 eurų nė į kabinetą neužeisi, kokybiškas maistas brangsta kasdien, mokesčiai kyla kaip ant mielių, nervus ėda politinės rietenos, o naktį užmigt negali, nes „rytoj gali prasidėti karas"? (Gal konservatoriai grįžo į valdžią?)
O ir tie, kurie ką tik sulaukė pensijos, kažkodėl nevadina jos rojumi. Mat pensijų fonde prikaupti tūkstančiai virto 30 eurų kasmėnesine išmoka.
O tiek užtenka tik darže smėlyj pasikasinėti, kokoso drožlių pakeliui ir vandeniukui iš čiaupo virtuvėje. Dabar svarstoma, kad ligos patale atsidūrusiam nelaimėliui reikėtų leisti pasitraukti iš kaupimo ir ištratinti viską, kas sutaupyta! Bet paskutinės gyvenimo dienos, sergant mirtina liga, linksmos ir nuotaikingos būna tik filmuose. Tai kur tas ligonis leis pinigus, jei iš lovos pasikelti nesugebės? O jeigu liga pasitaikys ne tokia baisi, tai pinigų anksčiau laiko niekas neduos...
Ne, išėję į pensiją žmonės dažniausiai dirba ne dėl to, kad nori. O dėl to, kad reikia. Kad užtektų vaistams, mokesčiams, maistui, anūkams. Ir visai nesvarbu, kaupei pensijai SEB ar pasikliovei „Sodra".
Rojus pensijoje garantuotas turtuoliams, kurie ir iki jos neskurdo. Kurie nelaukė po pusę metų eilėje pas gydytoją, kurie leido sau atostogauti, nepervargti. Kurie mėgavosi gyvenimu.
Na ir dar šiek tiek europarlamentarams.
