1 nuotr.Praėjusią savaitę neaiški moteris iš „Akropolio" išsivedė pirmoką. Laimei, berniukas greitai buvo surastas ir grąžintas tėvams. O tada prasidėjo...
Su žiniasklaida bendravęs vaiko tėvas nusistebėjo, kodėl į verkiantį berniuką neatkreipė dėmesio autobusų keleiviai, apeliuota į abejingą visuomenę.
Žinote, apie ką pagalvojau išgirdusi tokius žodžius? Ogi kiek baudų už melagingą pranešimą būčiau gavusi, jei kiekvieną kartą, matydama verkiantį vaiką su suaugusiuoju, skambinčiau 112? Arba vaiką, kuris ožiuojasi ir neklauso vyresniųjų? Gyvenu prie darželio, tad jeigu kaskart, kai ten kieme rėkia vaikai, skambinčiau policijai... turbūt jau pati sėdėčiau už grotų!
Tad užtenka kaltinti visuomenę, kai ji šioje situacijoje visai niekuo dėta.
Dar atminkime, kad visai neseniai žinomiems žmonėms prakalbus apie auginamus vaikus su autizmo sutrikimu, buvo skųstasi, jog visuomenė nesupranta, kaltina, puola aiškinti, kodėl vaikas neišauklėtas ar kodėl neadekvačiai reaguoja. Ir esą kokia kančia tėvams kiekvienam aiškinti, jog vaikas turi autizmo spektro sutrikimų.
Esą pašaliniams geriau nesikišti, nes nuo to įsikišimo gali būti tik blogiau.
Tai ką tai visuomenei visgi reikia daryti? Kabinėtis prie kiekvieno verkiančio ar neklausančio, ar dar kažką veikiančio vaiko ar palikti atsakomybę tėvams? Čia nekalbu apie akivaizdžiai skriaudžiamą vaiką, kai jam reikia pagalbos.
Kalbame apie neaiškias situacijas ir atsakomybės už jas permetimą visuomenei.
Vaiką išsivedė neadekvatus žmogus, tada, kai atsakinga už vaiką buvo jo mama. Taškas.
Atsakomybė tenka nusikaltimą padariusiam žmogui, o mamai turbūt visą gyvenimą bus neramu dėl to, kaip galėjo baigtis ši istorija. Visuomenės čia nekiškite.
P.S. Pastebėjau, kad tie, kurie atsakomybę linkę perkelti visiems, internete labai pyko ant tų, kurie drįso paklausti, kodėl vaikas prekybos centre buvo paliktas vienas. Net jeigu „tik" dešimčiai minučių.
