Seime vyksta diskusijos ir Seimo nariai labai džiaugiasi, kad pavyksta rasti sutarimą, kad bankai dar metus mokėtų laikinu turėjusį būti solidarumo mokestį.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kaščiūnas netgi tikina, kad tai - pačių bankų saugumui. Mat už surinktus pinigus būtų perkama Vilniaus miesto oro gynybos sistema, o bankų Vilniuje - labai daug. Tad taip jie pasirūpintų savo ir kitų saugumu. Ar tikrai? O gal už viską vėl sumokėsime mes?
Už praėjusius metus į valstybės biudžetą bankų sumokėtas laikinasis solidarumo įnašas siekė daugiau kaip 250 mln. Eur. Bet dėl to bankai nepatyrė jokio nuostolio. Kiekvienas, besinaudojantis bankų paslaugomis, žino, kaip stipriai kilo bankų paslaugų įkainiai. Vien ko vertas SEB per naktį padvigubintas išgryninimo mokestis. O prasidėjus diskusijoms apie gynybos finansavimą, SEB ir „Luminor" bankai iš karto pranešė, kad didina paslaugų įkainius.
Ir tikrai ne iš blogo gyvenimo. Skaičiuojama, kad Lietuvoje veikiantys bankai pernai uždirbo 986 mln. Eur grynojo pelno. Tai yra du kartus daugiau nei 2022 m. Ir šis pelnas yra jau atskaičius taip kritikuojamą bankų solidarumo mokestį.
Taigi, jeigu pavyko ir naują mokestį susimokėti, ir pasiekti rekordinius pelnus, tuomet kieno sąskaita tas mokestis buvo sumokėtas? Ar tikrai iš bankų, o gal iš mūsų, bankų klientų, kišenės?
Dabar Seimui linkstant prie to, kad solidarumo mokestis būtų pratęstas, bankai piktinasi nepalankiomis sąlygomis verslui.
Bet gal turėtų piktintis klientai, kurie ir vėl už viską sumokės? Tai jie sumokės bankų solidarumo mokestį, taip pat jie padengs ir dėl gynybos finansavimo keliamus akcizus, pelno mokesčio didėjimą, pirkdami brangesnes prekes.
Dėl naujo mokesčio draudimo bendrovėms, greičiausiai pirksime ir brangesnius draudimo polisus. Tad nors Seimas tikina, kad skirtingi verslai prisidės prie gynybos finansavimo, tai ne visai tiesa.
Tų mokesčių tikrai nesumokės verslas, juos visus, greičiausiai, sumokėsime mes.