Lietuvos gyventojai per daug metų jau įpratę girdėti, kad mūsų valstybėje visuomet trūksta pinigų. Jų trūksta, kai reikia kelti pedagogams atlyginimus, pinigų trūksta medicinos paslaugų prieinamumui gerinti, trūksta pensijoms ir net išmokoms vaikams.
Tiesa, pandemija neseniai parodė, kad norint, pinigų pavyksta iš kažkur paimti. Pasaulį užklupus koronavirusui, vaistų gamintojai suskubo gaminti vakcinas, o šalys dar labiau suskubo jas pirkti. Sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja, kad Lietuva iš viso iš skirtingų gamintojų yra užsakiusi 15,3 mln. vakcinų dozių. 9,9 mln. vakcinų jau pasiekė Lietuvą. Likusios bus pristatytos šiemet.
Tačiau net ir iš tų pristatytų vakcinų, sunaudotos toli gražu ne visos, o tik 4,5 mln. Mažiau nei trečdalis viso valstybės užsakyto vakcinų kiekio. Ir, panašu, kad likusios nelabai kam reikalingos. Todėl dalijamos skurdesnėms valstybėms arba išpilamos, pasibaigus jų galiojimui. Vienos išpilamos, kitų dar tik laukiame. Na, tokios sąlygos yra tikras vakcinų gamintojų rojus: gamini, tieki prekę, kuri niekam nereikalinga, o pinigai vis tiek garantuotai sumokami.
Tiesa, už mūsų pinigus perkamų vakcinų kaina - paslaptis. Valstybės negali atskleisti, kiek mokėjo ar moka už jas. Visgi, viešojoje erdvėje buvo pasirodę informacijos, jog gali būti, kad vienos dozės kaina yra apie 23 Eur. Jeigu tai tiesa, iš viso vakcinos mums kainavo 351,9 mln. Eur.
Simboliška, kad už tuos pačius 23 Eur, galima įsigyti mediko darbui reikalingą drabužį. Ne komplektą, bet kelnes arba chalatą. Ir ne kokioje prestižinėje siuvykloje ar parduotuvėje, o turguje. Ir tuos pačių įsigytus chalatus dažnas medikas ar slaugytojas, beje, turi pirkti iš savo uždirbto atlyginimo. Geriausia turėti bent du komplektus, kad būtų kuo pasikeisti, kai namuose tenka patiems skalbtis juos ir lygintis. Medikų drabužiams tų 23 Eur kažkodėl neatsiranda, bet atsirado vakcinoms, kurių niekam nereikia.