Žmonės, kuriems gresia belangė dėl sukčiavimo, vagystės ar mįslingo reiškinio, vadinamo neteisėtu praturtėjimu, turėtų atidžiai sekti vieno mediko, buvusio kandidato į Seimą, situaciją. Mat gali būti, kad paaiškės, jog anksčiau išvardyti nusikaltimai visai nėra nusikaltimai. Gali būti, kad šį žodį apskritai verta užmiršti. Gali būti, kad liks nesvarbu, kaip tu gavai pinigus, ir svarbiausia yra pasidalyti mažąja jų dalimi. Tada didžioji liks kišenėje, ir visai legaliai.
Visi žino, kad medikas kažkokiu būdu gavo 435 tūkst. eurų. Į kojinę tiek neįdėsi. Gal žmogus kur čiužinyje rado, juk ir Ostapas Benderis lobių balduose ieškojo. Beje, lobį reikia atiduoti valstybei, radėjui lieka tik ketvirtis. Mediko lobis daug geresnis. Jis kol kas sutiko atiduoti 27 tūkst. eurų, kuriuos buvo skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Bus įdomu pasižiūrėti, ar tai pradžia, ar jau pabaiga.
Lyg ir kalbėta apie įtarimus neteisėtu praturtėjimu, lyg ir prokurorai šiuo reikalu susidomėjo. Gal 27 tūkst. eurų yra tik pradžia. Jei ne, jei tai yra istorijos pabaiga, kartu tai ir teisingumo pabaiga Lietuvoje, netgi bandymų vaidinti teisingumą. Kaip minėjau, kai kurie žmonės šį reikalą turi sekti ypač atidžiai. Tiek sėdintys Lukiškėse, tiek dar bijantys ten patekti. Nes jei tai yra istorijos pabaiga, vadinasi, galima viskas. Galima vežioti kontrabandą, galima apgaudinėti telefonu senukus. Bet koks turto šaltinis yra tinkamas, taip pat ir korupcija. Svarbiausia, kad praturtėjęs žmogus laiku susiprotėtų sumokėti mokesčius. Ir tada viskas bus gerai. Dar esantys laisvėje lengviau atsikvėps, jau uždaryti išdidžiai grįš namo. Gyvensime ypač laisvoje šalyje, o žodžius „neteisėtas praturtėjimas“ bus galima užmiršti kaip atgyveną.