Praeitą savaitę įsitikinome, kad net pagrindinių maisto produktų įsigyti lietuviams apsimoka vykti į užsienį. Juk Lenkijos mieste Suvalkuose kai kurie produktai net penkis kartus pigesni. Kodėl? Kokiu būdu kaimyninė šalis gali prisivilioti užsienio investuotojų, siūlyti žmonėms pigesnio (bet geros kokybės) maisto ir, bene svarbiausia, iki šiol turi išsaugojusi savo valiutą!
Maisto kainų detektyvas slypi trijose raidėse - PVM. Būtent nuo šio darinio priklauso, ar maistui išleisite trečdalį ar daugiau nei pusę savo atlyginimo. Štai Lietuvoje PVM maisto prekėms yra 21 proc. - vienas didžiausių visoje ES. O kaimynėje Lenkijoje neapdorotiems maisto produktams PVM yra tik 5 proc., apdorotiems - 8 proc. Štai jums ir skirtumas, ir atsakymas. Netgi atlyginimų dydžiu mus keliskart lenkiančioje Vokietijoje maistui taikomas PVM yra vos 7 proc., Belgijoje, Olandijoje - 6 proc. Štai todėl ten žmonės ir gali gyventi, nes nuėjus į parduotuvę jų neapima siaubas, o piniginėse lieka šlamančiųjų ir laisvalaikiui ar kelionėms.
Mūsiškė valdžia kelis kartus kėlė klausimą dėl lengvatinio PVM kai kurioms maisto prekėms, tačiau visus kartus siūlymui nebuvo lemta virsti realybe. Juk PVM iš maisto prekių sudaro itin reikšmingą biudžeto dalį, kurios taip paprastai atsisakyti neįmanoma. Nereikia pamiršti, kad valstybės iždo pinigai dalijami visiems gyvenimo atvejams, todėl jų ten turi būti kuo daugiau, be to, iš to paties biudžeto išlaikoma ir valdžia - o savęs ji niekada nenuskriaus.
Dauguma garsiausių mūsų šalies ekonomistų mėgsta gąsdinti - kainų kritimas gali sužlugdyti ekonomiką, mat neleidžia jai plėtotis. Todėl, matyt, mes labiau nei kiti galime džiaugtis, nes Lietuvoje kainos ne tik yra didžiausios, bet ir toliau kyla.