Policija ir prokuratūra, matyt, neturi, ką veikti. Politikas Remigijus Žemaitaitis įtariamas lapkritį feisbuke apšmeižęs politikę Ingridą Šimonytę. Nors sakinio gale padėjo klaustuką.
Jei sakinį būtų parašęs guvus mūrininkas Petras, atstumtas virėjos Onytės, policija tokios epistoliarinės dramos tikrai netirtų. Tiesa, jei Onytė pasigirtų, kad jos mama vardu Sara, ant Petro prokurorų rūstybė užgriūtų.
Ar solidu tiek skųstis? Jei ne tarptautinėms organizacijoms, tai bent vietiniams, išsigandusiems prokurorams. Juk politika yra ne skundų rašymo, bet valstybės valdymo menas. Jei tyrėjai ims tirti visus politikų apsižodžiavimus, tai vien Seime yra 141 potencialus įtariamasis, o ministerijose - mažiausiai 14.
Kaskart, kai vyksta plenariniai posėdžiai, visus, pripuolusius prie mikrofonų, galima apkaltinti psichologiniu smurtu artimoje aplinkoje. Ir tokio smurto aukas atskirti nuo smurtautojų.
Pvz., išvesti iš salės ir laikinai apgyvendinti Antaviliuose. Iš anksto parūpinus patalynę. Jei ten niekaip nerado slapto CŽA kalėjimo, tai ir nukentėjusių politikų jokie Seimo smurtininkai neras.
Politikus, vos praveria burnas, o jos juk neužsiūtos, vos ne kasdien galima apkaltinti maskulinizmu, nepagarba kitai lyčiai, tautybei, seksizmu, diskriminacija dėl amžiaus, dėl išvaizdos ir t.t.
O vieni kitų protais, gebėjimais jie abejoja kasdien. Aišku, Išskyrus savo. Jie feisbuke oponentus įtaria besimaudančius š.., prasivardžiuoja agentais, prirašo įvairiausių vulgarybių, eilėraštukų.
Pvz, Vilija Blinkevičiūtė galėtų kreiptis į prokuratūrą dėl šmeižto, nes ji apšaukta gyvų esybių lankstytoja. Esą visi, kurie balsavo už Blinkę, dabar vaikšto sulinkę. Tegul įrodo! Galėtų pateikti medicininę pažymą, kad žmonės sulinksta dėl kitų priežasčių.
Pvz., rinkdami grybus. Arba, jeigu yra prokurorai. Užversti politikų skundais.