Jungtinių Tautų Moterų padėties komisija tikina, jog šeimoje kasdienė namų ruoša yra neapmokestintas darbas ir smurtas prieš moterį. Tad jei moteris savo virtuvėje tarkuoja bulvę, ji patiria smurtą. Ne bulvė, bet moteris.
Matyt, 193 valstybių išlaikoma, didžiulė, bet visiškai neveiksni JT kontora jau neturi rimtesnių problemų. Matyt, tuoj siųs į šeimas mėlynuosius šalmus-taikdarius.
Remiantis JT logika, jei vyras dykai nušienauja prie savo namo veją, sukala šiltnamį, jis taip pat patiria smurtą. Jei dykai iškepa šeimai sklindžių, taip pat patiria.
Tačiau JT akcentuoja tik nemokamą moterų darbą. Tad ką vyrui ir vaikams daryti?
Mamai mokėti atlyginimą! Steigti įmonę ir joje mamą įdarbinti. Sudaryti darbo sutartį. Informuoti „Sodrą" bei mokesčių inspekciją. Nustatyti paslaugų įkainius. Bulvė iškepta kainuos tiek, o išvirta - tiek. Intymi paslauga - tiek. Ir tegul žmona pasirašo, jog išklausė darbo saugos instrukciją.
Taip pat yra darbdavio aprūpinta puodais, samčiais bei kitais įrankiais. Jei JTO mano, kad moteris dėl tokios nesąmonės nesijaus vyro pažeminta, laikoma šeimoje nevisaverte partnere, tai pirmyn!
Įsivaizduokite, kad moterys taps labai laimingos ir net puls kurti profesines žmonų sąjungas.
Kitas variantas - abiem sutuoktiniams dar daugiau dirbti savo tiesioginėse darbovietėse. Kad įstengtų pasisamdyti vaikams aukles, virėją ir namų tvarkytoją. Ir kai abu sutuoktiniai - lygūs ir nuo neapmokestinamos namų ruošos išlaisvinti - šliaužte paršliauš namo, jų vaikai jau miegos.
Dar vėliau virėją pradės vadinti mamyte, o tetuku - Harį Poterį.
O tėvai stengsis grįžti dar vėliau. Nes uoli namų tvarkytoja vis dar tvarkysis. Aprėks, jog dirbti trukdo, pašaliniams įeiti draudžiama.
Tik JT džiaugsis. Galutinai suprekintais, nuo meilės išlaisvintais santykiais.