Kas kartą ruošiantis žygiui į polikliniką tenka apsišarvuoti geležine kantrybe. Eilės, nuobodžiaujantys pikti žmonės, siuntinėjimai iš vieno kabineto į kitą (su dažnais apsilankymais registratūroje) paciento sveikatos būklę gali pastūmėti į dar blogesnę padėtį, nei buvo prieš praveriant gydymo įstaigos duris. Dar didesnis apmaudas apima žinant, kad situacija galėjo (turėjo) būti visiškai kitokia.
Palengvinti eilinių šalies piliečių ir pačių medicinos įstaigų gyvenimą ruoštasi įgyvendinant modernų e. sveikatos projektą. Deja, jis buvo sužlugdytas pagal įprastą lietuvišką scenarijų: 1) aplink milijoninių investicijų reikalavusį projektą susispietė pulkas valdžios ostapų benderių; 2) pinigai buvo panaudoti nežinia kur; 3) projekto įgyvendinti nepavyko; 4) niekieno netrukdomi legalūs aferistai pasipustė padus.
Ne sykį kitų įtakingų asmenų išmėgintas metodas ir šįkart veikė be priekaištų. Valstybė vėl patyrė milijoninių nuostolių, tačiau dėl valdininkams patogių įstatymų kaltųjų sugriebti už pakarpos nesugebėjo (o gal ir nenorėjo). Apsiribota bene griežčiausia nuobauda - PAPEIKIMAIS! Visiškas absurdas ir gėda žinant, kad už pavogtus lūpų dažus ar makaronų pakuotę galima net už grotų atsidurti.
