Senojo Pasaulio (ši sąvoka - tikslesnė, nes apima ne tik Europą ar ES) politikieriai mėgsta kalbėti apie demokratiją ir teigia, kad būtent jie yra tikrieji demokratijos „nešėjai bei gynėjai".
Priminsiu, demokratija yra tokia valstybės valdymo forma, kai visa valdžia kyla iš piliečių valios, įstatymus leidžia laisvais ir reguliariais rinkimais renkami tautos atstovai. Teoriškai viskas kaip ir aišku, tačiau praktiškai, mano nuomone, minėta sistema nustoja veikti.
Pradėkime nuo Lietuvos. Nemaža dalis jos piliečių per rinkimus savo balsus atidavė Remigijaus Žemaitaičio partijai „Nemuno Aušra".
Piliečiai išreiškė savo valią, tačiau kaip į tai sureagavo kiti tautos išrinktieji, įskaitant ir prezidentą Gitaną Nausėdą? Jie pradėjo atvirą puolimą prieš „Nemuno Aušrą" - buvo atmesti jos kandidatai į ministrus, R.Žemaitaičiui neleista tapti Seimo vicepirmininku ir vis agresyviau brukama idėja, kad šios partijos išviso neturi likti valdančioje koalicijoje.
Neseniai vyko rinkimai Vokietijoje, kur ypač gerai pasirodė „Alternatyva Vokietijai", tačiau kitos partijos iš karto pareiškė, kad su AfD nebendradarbiaus. Tai yra, politikieriai net nebando slėpti, kad jiems nusispjauti į dalies piliečių nuomonę.
Skandalu tapo ir prezidento rinkimai Rumunijoje, kur į antrą turą pateko Kalinas Džordžesku. Dėl to rinkimų rezultatai buvo panaikinti, antras turas - atšauktas, o patį K.Džordžesku, kaltinamą artimais ryšiais su Rusija, dabar tampo vietos teisėsauga.
Šiomis dienomis Prancūzijoje už lėšų iššvaistymą nuteista Marin Le Pen. Pastarajai dar net nespėjus pateikti apeliacijos, jos atžvilgiu buvo priimtas išankstinis vykdymas, užkirtęs politikei kelią kandidatuoti 2027 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
Apžvalgininkų vertinimu, tokį šališką sprendimą, greičiausiai, lėmė tai, kad Prancūzijos politinis, finansinis, žiniasklaidos ir teismų elitas niekina M.Le Pen ir jos šalininkus.
Galiausiai tik apie planus kandidatuoti į Airijos prezidentus paskelbęs sportininkas Konanas Makgregoras netruko sulaukti teisėsaugos dėmesio už esą tautinę ir rasinę neapykantą kurstančius pasisakymus.
Už tai teismas jį gali pasiųsti už grotų.
Kyla negera nuojauta, kad demokratija Senajame Pasaulyje veikia tik tuomet, kaip žmonės balsuoja „taip, kaip reikia" ir „už tuos".
Tačiau ar tai galime vadinti demokratija?