Žiūrėdamas į tai, kas vyksta Lietuvos sostinėje Vilniuje, galiu tik pasveikinti tuos, kurie balsavo už vadinamuosius konservatorius, tik savivaldoje išlikusius laisviečius ir klou..., atsiprašau, merą „be cirko" Valduką B. Nes kai jau atrodė, kad baisiau negu dvejos Remigučio Š. siautėjimo kadencijos būti negali, jo ištikimas bendražygis Valdukas B. pasiekė naujas žemumas.
Valdukas B. pratęsė savo pirmtako pradėtą gatvių „debilizacijos" procesą, dėl ko spūstys tapo nuolatine sostinės vizitine kortele. Ir tarsi netyčia pasigirdo kalbos apie „spūsčių mokestį". Tokią idėją pateikė neįvardinti „žalieji aktyvistai", bet labai būtų įdomu sužinoti, kas už jų stovi. Taip pat, nepaisant visuomenės nepritarimo, Valduko B. vadovaujama savivalda nusprendė pabranginti parkavimą mieste ir viešojo transporto bilietus.
Šios idėjos buvo dangstomos kalbomis apie taršos mažinimą ir žaliąjį kursą, o tada, tarsi netyčia, Neries pakrantėje buvo iškirsta apie 500 medžių, tarp kurių, miestiečių teigimu, buvo ir maždaug 100 saugomų. Socialiniuose tinkluose savivaldos atstovai kažką nerišliai bandė aiškinti apie „invazines rūšis" ir t.t., tačiau įtikinti žmonių, kad tai buvo būtina, nepavyko.
Pagal dabartinius įstatymus, Valdukui „be cirko" siautėti dar liko porą metų, tad galima neabejoti, kad „puikių" sprendimų per šį laiką bus priimta dar daugiau. Kita vertus, kadangi Lietuva pozicionuoja save kaip demokratinę valstybę, mano įsitikinimu, demokratija turėtų veikti ne tik per rinkimus, bet ir po jų. Tai yra, miestiečiams turėtų būti suteikta teisė ne tik rinkti miesto valdžią, įskaitant merą, bet ir tokią valdžią atšaukti. Juolab kad būtent miestiečiai savo mokesčiais išlaiko savivaldos klerkus.
Taip pat, siekiant ateityje apsisaugoti nuo panašių cirkų, sakyčiau, į sostinės merus turėtų pretenduoti bent jau 25 metus čia išgyvenęs, prieš tai tikrą darbą dirbęs ir psichiatro pažymą apie tinkamumą užimti tokias pareigas pateikęs asmuo.