Vidmantas MISEVIČIUS: Gal laikas pradėti nacionalizaciją?

Kaip nurodoma enciklopedijose, tai yra privačios nuosavybės objektų paėmimas valstybės nuosavybėn ar žemesnių valstybingumo lygmenų turto pavertimas aukštesnio - valstybinio lygmens nuosavybe viešojo intereso labui.

Taigi, nacionalizacija yra ir viešojo intereso, apie kurį Lietuvoje daug kalbama, bet jeigu kas ir daroma, tai labai vienpusiškai, gynimas.

Kodėl manau, kad tam atėjo laikas? Pažiūrėkime, ką per keliolika metų pridirbo sukti politikieriai - „Mažeikių naftos" perdirbimo įmonė, vienintelė tokia Baltijos šalyse, padovanota privatininkams. Buvęs „Telekomas" - padovanotas. „Ignitis" - dalinai padovanotas. Ignalinos atominė elektrinė, kuri verčiama „uabu", gal padovanota nebus, nes ne tas objektas, bet jeigu panašios tendencijos išliks ir niekas jų nestabdys, nenustebsiu, jeigu privačiais arba dalinai privačiais taps Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos jūrų uostas. Nes kam juos taip nustekenti, jeigu ne siekiant „prichvatizuoti" už vieną eurą?

Kai taip elgiasi esantys valdžioje, nuo jų stengiasi neatsilikti ir pastarųjų draugai bei rėmėjai, tą puikiai iliustruoja Laurų ar Gulbinų kvartalo istorijos. Dėl pastarojo kilusį skandalą nušvietė žiniasklaida, tyrimo ėmėsi prokurorai, o galiausiai žmonėms priėjimą prie ežero užtvėrusio kvartalo atstovas gavo „net" 10 eurų baudą.

Teisingumas triumfavo.

Miškų įstatymas ir kiti teisės aktai numato, kad visuomenė laisvai ir nevaržomai gali patekti ir į privatų, ir į valstybinį mišką. Prie kiekvieno didesnio natūralaus vandens telkinio yra nustatytos pakrantės apsaugos juostos ir zonos, kuriose užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio priėjimas.

Teoriškai tvarka yra, bet visi puikiai žinome, kad praktiškai ji retai galioja.

Todėl ir sakau, jog realiai ginant viešąjį interesą, reikia nacionalizuoti. Tiek politikierių draugams išdalintas svarbiausias Lietuvos įmones, tiek įstatymų nepaisančių veikėjų užimtas žemes ar miškus.

Nes kitaip dar ilgai turėsime lygius ir lygesnius...