1 nuotr.Visus tiek Lietuvos, tiek Europos politikus, kurie, užuot ėmęsi griežtų ir veiksmingų priemonių nelegaliai migracijai užkardyti, svaičioja apie nelegalų integraciją bei skirsto jų pasidalinimo kvotas, reikėtų savaitei atsiųsti į kokį Tunisą.
Ir ne į prabangų viešbutį, o į eilinį būstą, kas leistų realiai įvertinti atvykėlių iš Šiaurės Afrikos integracines galimybes.
Patikslinu, nieko prieš šio regiono gyventojus neturiu. Kiek teko bendrauti tiek viešbutyje, tiek gatvėje sutikti tunisiečiai buvo malonūs ir draugiški, nes buvau čia pinigus paliekantis turistas.
Bet gyvenimas nesibaigia viešbučiu. Tiksliau, už jo ribų jis tik prasideda. O čia šalia modernių gatvės apšvietimo sistemų su saulės baterijomis riogso kalnai šiukšlių ir statybinių atliekų. Einant paplūdimiu bendrą paveikslą papildo kritę jūros paukščiai ir į krantą išmestos medūzos.
Gatvėmis važinėja ir turistus vežioja automobiliai, kurių dalis techninės apžiūros ES nepraeitų. Nemačiau nė vieno motociklo ar mopedo vairuotojo su šalmu, tačiau mačiau kalbančius telefonu ir rūkančius.
Rūkymas - atskira tema. Nors kraštas - musulmoniškas, tunisiečiai rūko daug ir visur, pradedant viešbučio patalpomis ir kambariais, baigiant su maistu susijusiomis darbo vietomis.
Tvarkingumu nepasižymi ir į Tunisą pailsėti atvykstantys n-tosios kartos tamsaus gymio „europiečiai", po kurių tiek ant stalų, tiek šalia jų lieka kalnai maisto. Nes jie taip įpratę, nes jiems taip gerai.
Tunisiečių tarp nelegalų gal ir nėra daug, tačiau Šiaurės Afrikos valstybių gyventojų kultūra, todėl tikėtina ir pasaulėžiūra bei gyvenimo būdas yra vienodi, jie radikaliai skiriasi nuo mums įprastų.
Nepaisant to, ES politikų pastangomis kiekviena bendrijos narė turės arba mokėti pinigus, arba įsileisti atvykėlius.
Tik specialistai perspėja, kad jokios integracijos nebus, o augant jų kiekiui su dabartinėmis Švedijos ar Prancūzijos problemomis susidurs ir likusi Europa.
Nors gal to ir siekia sėdintys Briuselyje bei stovintys už jų?
