Gatvėse pasirodę paspirtukai netruko išpopuliarėti ir išstūmė kadaise į dominavimą jose pretendavusius, bet dabar sėkmingai pamirštus riedžius. Tai galima suprasti - patogūs, mobilūs, greiti - paspirtukai netruko užkariauti tiek seno, tiek jauno širdis. Deja, kartu su jais į gatves „išriedėjo" ir krūva naujų problemų.
Jau rašėme apie tai, kad dažnas paspirtukininkas, tikėtina, net girdėjęs nėra apie Kelių eismo taisykles, nekalbant apie tai, kad jų bandytų laikytis. Nors šia transporto priemone negalima važiuoti dviese, tai tapo įprasta praktika. Tas pats pasakytina ir apie pėsčiųjų perėjas - per jas elektrinius paspirtukus reikia persivaryti, tačiau „pažangieji" paspirtukininkai tai dažnai „pamiršta". Kaip ir rodyti atitinkamus įspėjamuosius ženklus važiuojant gatvėmis. Liūdniausia tai, kad su šiomis transporto priemonėmis susijusios problemos tuo nesibaigia.
Tarsi būtų maža gatvėse sukeliamų pavojingų situacijų, kurios, karts nuo karto, baigiasi eismo įvykiais, paspirtukų fanai linkę jomis „pasirūpinti" ir palikdami šias transporto priemones.
Tie, kurie paspirtukus nusipirko patys, tikėtina, elgiasi su jais atsakingiau, o štai nuomojami paspirtukai dažnai tampa aplinkinių galvos skausmu. Tikrai ne vienam teko matyti juos numestus bet kaip. Jeigu jie būtų neatsakingai paliekami ant plačių šaligatvių ar kur nors pievose, tai būtų pusė bėdos. Visgi vis dažniau tenka matyti likimo valiai paliktus paspirtukus ant dviračių takų ar beveik važiuojamoje gatvių dalyje. Ir, tarsi šito būtų maža, paspirtukininkai palieka savo transporto priemones taip, kad užstatytų automobilius ar įvažiavimus į kiemus. O judinti nuomojamų paspirtukų jų neatsirakinus nerekomenduotina, nes sistema gali į tai sureaguoti kaip į bandymą juos pasisavinti. Matant tai kyla pagrįstas klausimas - paspirtukininkai nesuvokia, ką daro, taip palikdami savo transporto priemones ar elgiasi taip tyčia, siekdami pridaryti kaip galima daugiau rūpesčių kitiems vairuotojams?