Lietuvoje yra prikurta įvairių kontorų bei kontorėlių, apie kurias dažnas net nėra girdėjęs.
Tarkim, tokia Desovietizacijos komisija. Nors po Nepriklausomybės atgavimo jau praėjo daugiau negu 30 metų, pasirodo, šalyje vis dar yra ką desovietizuoti. Tiksliau, vis kažką randa savo reikalingumą siekianti įrodyti komisija.
Šiemet ji nusprendė „kovoti" su gatvių pavadinimais. Be kitų, užkliuvo rašytojas Petras Cvirka bei poetai Liudas Gira, Salomėja Nėris. Nes, matai, ne tada gyveno, ne apie tuos ir ne taip rašė. Gal ne visą laiką, bet vis tiek.
Aktyviausiai, kaip ir buvo galima tikėtis, į šią „svarbią kovą" įsijungė sostinėje, kurioje vieną neokomjaunuolį - Remigutį Š. - pakeitė kitas - Valdukas B.
Vilniuje, nepaisant to, kiek problemų pokyčiai pridarys gyventojams ir seniūnijai, jau nebeliko L.Giros ir S.Nėries gatvių pavadinimų. Nes... taip reikia.
Tačiau nemažoje dalyje kitų Lietuvos miestų ir rajonų valdžioje yra brandūs, adekvatūs žmonės, kurie neskuba pasiduoti gatvių pervadinimo vajui.
Vakaruose tapo madinga smerkti tiek baltuosius vyrus, tiek jų indėlį į istoriją bei kultūrą.
Laiko klausimas, kada ši „mada" ateis iki mūsų, o tuomet kokia nors pažangi komisija gali nuspręsti, kad Lietuvoje per daug gatvių, pavadintų vyrų vardais ar per daug miestų, kurių galūnė baigiasi -as, -is ar -us.
Ir pareikšti, jog ir čia būtina įvesti šiuolaikišką tvarką. Neabejoju, kad neokomjaunuoliai tokiai pozicijai pritartų ir nieko nelaukdami imtų ją įgyvendinti.
Bet kol taip nenutiko, gal tikslingiau būtų visokias tokias, veiklą imituojančias, kontoras ir kontorėles išvaikyti?
Viena vertus, būtų sutaupyta nemažai biudžeto lėšų, kita - žmonės miegotų ramiau, nes žinotų, kad ryte prabus toje pačioje gatvėje, kurioje ir užmigo.