4 nuotr.Kuo daugiau bendrauju su valdiškomis institucijomis, tuo aiškiau pastebiu, kad jų darbuotojus galima suskirstyti į dvi kategorijas - atsakančius į užduotus klausimus ir atsirašinėjančius. Pirmu atveju viskas aišku. Pateiki klausimą kaip mokykloje - Kas? Kur? Kada? - ir gauni aiškų, išsamų, suprantamą atsakymą. Problema išspręsta, visi laimingi.
Antru atveju, pateikęs analogišką užklausą, gauni... kažką, ko atsakymu pavadinti nelabai išeina. Nes į klausimus - Kas? Kur? Kada? - atsakoma, kad dangus yra žydras, o baltieji lokiai gyvena šiaurėje.
Jeigu dėl dangaus žydrumo dar būtų galima diskutuoti, tai su meškiukais viskas aišku. Visgi problema yra ne juose, o tame, kad į aiškų, konkretų ir dažniausiai visuomenei aktualų klausimą atsakymas vis tiek nėra gautas.
Tokiu atveju susimąstai apie dvi prielaidas - arba pats nesugebėjai tiksliai suformuluoti klausimo, arba valstybinėse institucijose dirba mokyklose „varnas gaudę“ ir reikiamus diplomus kitais keliais gavę arba net jų neturintys (tokių istorijų irgi pasitaiko) asmenys.
Galimi abudu variantai, tačiau pabendravus su aplinkiniais - kolegomis, pažįstamais, skaitytojais, nori nenori, labiau imi linkti prie antrojo, nes „atsakymus apie nieką“ iš valdiškų kontorų dažnai gauni ne tik tu, bet ir jie.
Tada kyla kitas klausimas - ar tikslinga laikyti armijas tokių, gerus atlyginimus, priedus, laisvadienius ir ilgai trunkančias atostogas gaunančių, atsirašinėtojų?
Gal tikslingiau būtų sukurti vieningą, visoms institucijoms bendrą atsakymo formą ir automatizuotai teikti ją į bet kokią interesanto užklausą? Rezultatas būtų tas pats, tačiau valstybei tai kainuotų gerokai mažiau.
O be darbo likusiems atsirašinėtojams nesunkiai būtų galima rasti kitos veiklos. Juolab kad, oficialiais duomenimis, Lietuvoje dabar yra apie 10 tūkst. laisvų darbo vietų.
