Lietuvos politika seniai tapo įvairių sričių ekspertų kritikos objektu. Valdžia keičiasi, tačiau politikų veiksmai vis kelia visuomenės pasipiktinimą. Iš jų atvirai tyčiojamasi. Tačiau juk į visa tai galima pažvelgti kitu kampu.
Valdantiesiems turi būti dėkingi žurnalistai, kadangi jiems dėl nuolatinių politikų skandalų, keistokų sprendimų ir dėl to kylančių įvairių protesto akcijų, visada yra apie ką rašyti.
Žiūrim toliau. Streikuojantys universitetai dalina netikrus diplomus? Idealu. Gal Europoje jų ir nepripažins, tačiau juos tikrai pavyks prakišti kokiame nors Burundyje.
Nereikėtų pykti ir dėl masiškai kertamų miškų. Juk taip mūsų visuomenės dalis, kad ir nedidelė, gali užsidirbti. Naikinant medžius daugėja statyboms tinkamų plotų, kuriuose netruks išdygti namai ar net vilos. Be to, mažėjant miškų, mažėja ir laukinių gyvūnų, tad netrukus nebereikės baimintis, kad vilkai pjaus naminius gyvulius ar šernai perneš kiaulių marą, nes jų tiesiog nebeliks.
Vežėjai protestuoja ir iškelia savo įmones iš Lietuvos? Irgi gerai. Viena vertus, keliuose sumažės transporto priemonių, kas, galbūt, pagaliau pagerins eismo saugumą, nes patys politikai to padaryti vis nesugeba. Kita vertus, išvykę vilkikai nebeterš mūsų gamtos, už kurios išsaugojimą, bent teoriškai, irgi nuolat kovojama, o mes galėsime džiaugtis švaresniu oru.
Sumažėjus įmonių skaičiui bus surenkama mažiau mokesčių? Ir kas? Juk mums pasaulis dar skolina, tad galėsime daugiau skolintis. Ir gal net tikėtis, kad vieną dieną skolos bus nurašytos. O jei ir nebus, koks skirtumas? Juk grąžinti jas reikės ne patiems, o vaikams ir gal net anūkams.
Pastarųjų irgi gali nelikti, nes lietuviai toliau emigruoja. Užtat lieka daugiau gyvenamos erdvės tiems, kas pasiliko, nes iš Lietuvos pabėga net pabėgėliai. O mes gyvenam ir gyvenam. Ir, į viską žiūrėdami kitu kampu, net sugebame įžvelgti kažką pozityvaus...