Lietuvoje gyventi įdomu

Laikinosios sostinės meras į patarėjas priima net vidurinio išsilavinimo neturintį asmenį. Aišku, išsilavinimas dar nėra viskas, bet kai tas asmuo neturi ir politiko patirties, svaičioti, kad jis sugebės tinkamai atlikti savo funkcijas, galima, tik kas tuo patikės?

Mes mokomės, ką reikės daryti dar net neveikiančios elektrinės avarijos atveju, tačiau įvykus tikrai ir gerokai mažesnei avarijai paaiškėja, jog jos likvidavimui niekas nėra pasiruošęs, o valdžia neparūpina pakankamai reikiamų priemonių.

Toliau kalbant apie pinigus, Lietuvoje vėl ruošiasi streikuoti mokytojai, nes jiems niekas nekelia atlyginimų tiek, kiek jie norėtų. Nekelia, nes esą nėra pinigų. Tačiau tuo pat metu kraštas už kelis šimtus milijonų perka karinius sraigtasparnius. Kam, jeigu pusmečiui atvykstantys amerikiečiai atsiveža savo karinę techniką? Ir kas jais skraidys? Vidurinių dėl mokytojų streiko nebaigę asmenys?

Nesiginčiju, krašto gynyba reikia rūpintis, tačiau reikia nepamiršti ir kitų sričių. Tarkim, paveldosaugos, kuri taip pat yra siejama su Lietuvos nacionaliniu saugumu. Jeigu jau galvojame apie jį, tai, mano supratimu, priemonės turi būti kompleksiškos, nes dabar valdžios veiksmai primena prabangių vartų statymą neužtvėrus tvoros.

Valdžia, matyt, eilinį kartą pamiršta, kad didžiausią įtaką šalies saugumui daro ne turima ginkluotė, o krašto žmonių pasiryžimas ginti savo šalį. Pasiryžimą skatina tinkamas auklėjimas, ugdymas ir nepriekaištingas valdžios elgesys juos išrinkusių žmonių atžvilgiu. Lietuvoje jį, mano įsitikinimu, geriausiu atveju galima pavadinti įdomiu...

Pensijų ir pensininkų klausimais kalbama labai daug, bet į tokius, - „kur yra vietos senukams; kodėl visą gyvenimą sunkiai ir sąžiningai dirbę senoliai verkia gavę maltiečių sriubos lėkštę; kodėl reikia dirbti iki mirties?“ - niekas atvirai neatsako.