14 nuotr.Gegužės 17-ąją sukako 8 metai nuo tos dienos, kai 240 pareigūnų pasirodė prie Garliavoje esančio Klonio gatvės 5 numeriu pažymėto namo. Taip buvo įgyvendintas oficialus teisingumas - iš tetos Neringos Venckienės globos mergaitė perduoda biologinei mamai - Laimutei Stankūnaitei.
Šiandien Deimantei 16-a. Simboliška, kad kaip tik dabar visi norintieji gali pamatyti vaizdo įrašą, kuriame mergaitė mamai perduodama valstybės vardu. Kaip tada žurnalistus tikino visos tarnybos - perdavimas buvo sėkmingas, o pareigūnai nenaudojo smurto. Tiesa, pareigūnai prieš mergaitę tikrai nenaudojo smurto. Jie laikė N.Venckienę, o mergaitę plėšė pati jos gimdytoja. Prie dabartinių įstatymų, už vaiko rankų laužymą mamai būtų akimirksniu iškelta baudžiamoji byla, o vaikas - atimtas ir atiduotas į globėjų rankas. Bet ne tuomet. Prieš aštuonerius metus į tokius vaizdus vaiko teisių specialistės žiūrėjo abejingai ir ramino mergaitę, kad viskas gerai.
Ar tikrai tai buvo situacija, kai viskas gerai? Ar tikrai viskas gerai su mūsų vaiko teisių sistema? N.Venckienė, į Lietuvą pargabenta kaip didžiausia nusikaltėlė, artimiausiu metu bus teisiama, nes trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą. Nors mergaitė iš visų jėgų laikėsi ir nepaleido tetos kaklo. Ar tikrai viskas gerai su mūsų teismais? Ar su mumis pačiais viskas gerai?
Sekmadienį, Simono Daukanto aikštėje, priešais prezidentūrą, rinkosi neabejingi piliečiai. Kaip ir kiekvieno mėnesio 17 d., jie jau 96-ąjį kartą prašė TIE-SOS. Susirinkusieji vaikiškomis kreidelėmis užrašė šį žodį ant grindinio taip, kad būtų aiškiai matomas ir įskaitomas per prezidentūros langus. Iškėlę plakatą, jie paklausė šalies vadovo: „Ar dar gyva Deimantė?“
Kol bent vienas žmogus čia rodysis kiekvieno mėnesio 17 d., tol yra vilties, kad visuomenė nepamirš, jog įtikinamų atsakymų vis dar neišgirdome.
Ir jeigu pedofilijos tikrai nebuvo, o žudyti šiaip sau sumanęs Drąsius Kedys - negyvas, tada nuo ko iki šiol saugoma mergaitė? O gal visuomenė saugoma nuo mergaitės, kuri gali pasakyti tiesą?
