Kol žudikų, prievartautojų ir marodierių „armija" nebaudžiama siautėja Ukrainoje, ramiose ir sočiose Europos sostinėse įvairūs makronėliai nepavargsta giedoti rusiškais rubliais nupirktos giesmelės: „Negalima žeminti Rusijos"... Kaip jie supranta „žeminimą"? Vagies negalima vadinti vagimi, o žudiko - žudiku?
Panašu, jog de facto jau egzistuoja „Paryžiaus Liaudies Respublika" (Donbaso „Lugandonijos" pavyzdžiu), kurioje viešai nesigėdijama meluoti apie „didžią rusų kultūrą" ar „dvasingąją rusų liaudį"... Greta šio darinio patyliukais steigiami Romos bei Berlyno filialai, o Budapešte seniai nugalėjo „putinferšteinerių revoliucija". Visas šias „respublikas" vienijantis bruožas - pigūs naftos bei dujų srautai mainais į kiaurą parą rusišką melą transliuojantį mikrofoną.
Todėl mums faktiškai iškyla egzistencinis klausimas: kaip gyvensime su tokiais „partneriais" po karo? Su „partneriais", kurie bet kada gali įsmeigti durklą į nugarą, jeigu tik šis veiksmas atneštų kokį pelną? Putinas jau įrodė, kad jie parsiduoda kur kas lengviau, nei „raudonųjų žibintų" kvartalų darbuotojos, o jeigu juos paviliotum dar pigesnėm dujom, tai ir pirkti nereikėtų...
Kai iš bunkerio kojomis į priekį išneš pašvinkusį piktybinį nykštuką, PLR, RLR ir BLR „liaudies deputatai" bei vadovai pirmieji pradės rėkti, kad laikas vėl pradėti prekiauti, panaikinti sankcijas ir grąžinti į Mordorą visus iš ten laikinai pasitraukusius spekuliantus. Netrukus santykiai bus „normalizuoti", o tai reiškia, kad po 5-6 metų viskas prasidės iš naujo: karas, civilių gyventojų žudynės, prievartavimai ir plėšikavimai. Net vakarietiškų „liaudies respublikų" veikėjai tai supranta, bet tikisi, kad visa tai vyks ne jų teritorijose.
O mums reikia ruoštis kariauti ir mokyti to savo vaikus, turint aiškų ir paprastą tikslą: visišką Mordoro panaikinimą. Kol egzistuoja šis parazitinis piktybinis auglys, niekas negali būti tikras dėl savo gyvybės - net „dvasingos rusų kultūros" mylėtojai iš Paryžiaus Liaudies Respublikos...