Mįslingos užsienio žurnalistų žūtys Sirijoje kelia vis daugiau diskusijų. Britų žiniasklaida teigia, kad Sirijos armija sąmoningai taikosi ir žudo žurnalistus, nors realių motyvų nepateikia. Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politologas Rolandas Paulauskas teigia, jog tikrąsias priežastis, nuo kieno rankos žūva žurnalistai, vargu ar sužinosime. Tačiau aišku viena: didžiosios pasaulio žiniasklaidos ne visada sako tiesą.
Mįslingos žurnalistų žūtys
Trečiadienį Homse žuvo amerikiečių žurnalistė Mari Kolvin ir prancūzų fotografas Remis Ošlikas. Šiek tiek anksčiau tame pačiame mieste buvo nužudytas Prancūzijos televizijos žurnalistas Žilis Žakjė.
Vienas britų laikraštis pranešė, kad Sirijos armija į Vakarų žurnalistus taikosi sąmoningai. Esą mirtina pagalbinio spaudos centro Homse ataka, kai žuvo amerikiečių žurnalistė ir prancūzų fotografas, turėjo būti pavaizduota kaip klaida kovojant su pasipriešinimo grupėmis sukilėlių bastione.
Du Sirijos žurnalistai rugpjūčio 21 d., tęsiantis ginkluotiems susirėmimams tarp vyriausybės pajėgų ir sukilėlių, žuvo Alepo mieste. Kitą dieną, pasak opozicijos aktyvistų, per reidą Damaske Sirijos pajėgos nužudė Sirijos žurnalistą, prijaučiantį sukilėliams.
Žuvo ir apie kovas Sirijos Alepo mieste reportažus dariusi 45-erių karo korespondentė Mika Jamomoto, dirbusi Tokijuje įsikūrusioje naujienų agentūroje.
Stebint didžiųjų pasaulio žiniasklaidos priemonių nušviečiamus įvykius Sirijoje, kyla daug klausimų, kodėl Sirijos armija turėtų sąmoningai taikytis į užsienio žurnalistus?
Politologas Rolandas Paulauskas teigia, jog yra žurnalistų, kurie ateina su maištininkais kovoti prieš suverenią šalį, todėl ir žūva. Nederėtų pamiršti ir akivaizdžiausio dalyko - žurnalisto darbas konfliktinėse zonose yra labai pavojingas.
Beje, didžiosios pasaulio žiniasklaidos priemonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių ne visada sako tiesą. „Aš jau esu citavęs BBC tarnybos viršininkės žodžius, kad jie melavo apie Libijos konfliktą. Nesistebėčiau, kad jie meluoja ir dabar. Vienas iš naujesnių pavyzdžių, rodos, per CNN televiziją: buvo rodomas mitingas Maskvoje, o vaizdai paimti iš Graikijos“, - dėstė R.Paulauskas.
Gintis - valstybės teisė
„Libijos diktatorius Muamaras Kadafis vadovavosi kitokia taktika nei dabar Sirijos prezidentas. Pažiūrėkime šiandien į Libiją, ji dabar ties subyrėjimo riba, žūtys tęsiasi ir tęsis dar nežinia kiek metų“, - atkreipė dėmesį R.Paulauskas.
Bašaras Al Asadas, matydamas, kaip baigėsi Libijai, suprato, kad kito pasirinkimo nėra, ir jeigu įsiveržėliai naikina miestą, reikia atremti šių atakas. Žūtys neišvengiamos bet kokiu atveju, tuomet kokį vaidmenį valstybėje vaidina moralė?
Politologas R.Paulauskas akcentavo, jog valstybinė moralė niekada nesivadovauja atskiro žmogaus morale. „Žmogiškoji moralė kalba apie atskiro žmogaus reikalus, o valstybinė moralė visada svarsto, kuris veiksmas bus mažiau kenksmingas valstybei. Štai B. al Asadas nutarė, kad savo miestų bombardavimas, stengiantis išstumti tuos ateivius, yra mažiau kenksmingas nei nieko nedarymas. Mat paskui subyrės valstybė ir žūčių bus dar daugiau“, - aiškino R.Paulauskas ir pridūrė, jog, vadovaujantis objektyvumo principais, Sirijos prezidento veiksmai yra visiškai pateisinami.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
