A.Duda paragino JAV dislokuoti branduolinį ginklą Lenkijoje

„NATO sienos 1999 metais pasistūmėjo į rytus, tad po 26 metų NATO infrastruktūra taip pat turėtų pasistūmėti į rytus. Man tai akivaizdu“, – pareiškė A. Duda ir pridūrė, kad "būtų saugiau, jei šis ginklas jau būtų čia". Valstybės vadovas taip pat išreiškė viltį, kad Europoje bus plečiamas branduolinio dalijimosi projektas, kurį jis 2022 metais nesėkmingai siūlė tuomečio JAV prezidento Joe Bideno administracijai.

A.Duda pabrėžė, kad sprendimus dėl Amerikos branduolinio ginklo dislokavimo priima dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Kartu jis priminė Vladimiro Putino pareiškimą 2023 metais, kad Rusija dislokuos Baltarusijoje taktinį branduolinį ginklą. „Rusija net nedvejojo, perkeldama savo branduolinį ginklą į Baltarusiją. Nieko neprašė sutikimo“, – sakė Lenkijos prezidentas.

Jis pakartojo premjero Donaldo Tusko žodžius, kad Lenkijai geresnę, alternatyvią apsaugą padėtų užtikrinti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanymas išskleisti Prancūzijos branduolinį skėtį virš sąjungininkų europiečių. Tačiau A. Duda atmetė Lenkijos vyriausybės vadovo idėją dėl Lenkijos branduolinio arsenalo plėtros. „Tam prireiktų dešimtmečių“, – sakė prezidentas.

A. Duda pabrėžė, jog neįsivaizduoja, kad D. Trumpas galėtų atsisakyti savo įsipareigojimų, kuriuos išdėstė per pokalbį su juo vasario mėnesį Jungtinėse Valstijose, dėl tolesnio Amerikos kariuomenės buvimo Lenkijoje. „Būgštavimai, kad JAV apribos savo karinį buvimą Lenkijoje, yra nepagrįsti. Esame patikimi JAV sąjungininkai, ir jos čia taip pat turi savų strateginių interesų", – sakė jis.

A. Duda nemano, jog D. Trumpas veda derybas Rusijai palankiu būdų, kad priverstų Kijevą nutraukti kovą. „Tai nėra subtili diplomatija, tai yra tvirtas žaidimas. Mano nuomone, nėra taip, kad prezidentas Trumpas yra tik malonus ir švelnus Rusijai. Manau, kad jis naudoja (tam tikrus) instrumentus Rusijos atžvilgiu, net jei jie galbūt nėra tokie matomi kaip tie, kuriuos jis naudoja Ukrainos atžvilgiu“, - teigė Lenkijos prezidentas. „Kol kas niekam nepavyko sustabdyti šio karo, tad suteikime šansą prezidentui Trumpui“, – pridūrė jis.

Prezidentas leidiniui taip pat pakomentavo socialiniuose tinkluose kilusį ginčą tarp Lenkijos užsienio reikalų ministro Radosławo Sikorskio, JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir D. Trumpo patarėjo Elono Musko dėl Ukrainos prieigos prie palydovinės sistemos „Starlink“. Jo nuomone, ministro pareiškimas buvo „visiškai nereikalingas“. „Su Amerikos administracija nediskutuojama tviteryje (X), tai daroma diplomatiniais kanalais“, – pažymėjo jis.

Paklaustas, ar dabartinė JAV administracija gali turėti įtakos gegužę įvyksiantiems Lenkijos prezidento rinkimams, A. Duda sakė esąs įsitikinęs, kad „lenkai patys priims sprendimą“. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimo rinkimų rezultatų užginčijimo, kaip nutiko Rumunijoje. „Nėra jokių abejonių, kad šiuo metu susiduriame su labai rimta konstitucine krize Lenkijoje. Tai, kas nutiko Rumunijoje, kelia didelį nerimą ir neatitinka Europos demokratinių standartų“, – konstatavo jis.