Pirmadienį JAV ir Europos akcijos kilo, doleris brango, o bitkoinas pasiekė rekordinį lygį, prekeiviams atsižvelgiant į JAV ir Kinijos politinių įvykių raidą.
Kinijos akcijų rinkų rezultatai buvo nevienareikšmiai, o naftos kainos smuko po to, kai naujausi Kinijos ekonomikos skatinimo planai nepateisino rinkų lūkesčių.
Trys pagrindiniai Volstrito indeksai atidarymo metu pakilo į rekordines aukštumas.
„Praėjusios savaitės porinkiminė karštinė dar vis neatvėso“, – apibendrino Briefing.com analitikas Patrickas O'Hare.
Praėjusią savaitę akcijos kilo viliantis, kad antroji Donaldo Trumpo administracija, remiama respublikonų Kongreso, įgyvendins daug verslui palankių politinių priemonių, įskaitant reguliavimo ir mokesčių mažinimą, ir taip atsvers susirūpinimą dėl galimų prekybos karų.
P. O'Hare sakė, kad naujų pokyčių, kurstančių augimą, nebuvo.
„Iš esmės tai yra „senų“ naujienų apie rinkimų rezultatus tęsinys, skatinantis prekybos pakilimą ir baimę prarasti augimo pagreitį“, – paaiškino jis.
Praėjusią savaitę Federalinis rezervų bankas dar kartą sumažino JAV palūkanų normas, o tai irgi prisidėjo prie rekordinio augimo.
Nors FED pareigūnai atsisakė pateikti tolesnes gaires, kol gruodžio mėnesio posėdyje nebus parengtos atnaujintos prognozės, rinka vis dar iš esmės tikisi dar vieno palūkanų normų sumažinimo.
„Jei FED ir toliau mažins palūkanų normas taip, kaip tikimasi, JAV akcijų rinkoje galime sulaukti ir daugiau teigiamų nuotaikų“, – teigė Capital.com vyresnioji analitikė Daniela Sabin Hathorn.
Popietinės prekybos metu Europos akcijos stabiliai kilo.
„Europos rinkos džiaugiasi optimistine savaitės pradžia, o neaiškumai dėl prekybos santykių su JAV, panašu, kol kas nustumti į antrą planą“, – sakė Joshua Mahony, „Scope Markets“ analitikas.
Kinijoje nuotaikos buvo ne tokios optimistinės – po to, kai Pekinas penktadienį pareiškė didinsiąs vietos skolos limitą, tačiau nepaskelbė jokių naujų ekonomikos augimą skatinančių priemonių.
Visą praėjusią savaitę buvo puoselėjamos viltys, kad pareigūnai panaudos paskatų „bazuką“: jų poreikį sekmadienį parodė nauji duomenys, rodantys, kad Kinijos infliacija praėjusį mėnesį sulėtėjo ir buvo mažesnė už prognozes.
Rugsėjo pabaigoje valdžios institucijos pristatė visą seriją politikos priemonių, skirtų atgaivinti ekonomiką, kuri taip ir nesugebėjo įsibėgėti po to, kai 2022 m. pabaigoje buvo panaikintos griežtos kovos su „Covid“ taisyklės.
Tarp šių politikos priemonių buvo palūkanų normų mažinimas ir būsto pirkimo sąlygų švelninimas, šalies vadovybei mėginant spręsti Kinijos nekilnojamojo turto sektoriaus krizę.
Stebėtojai teigia, kad Pekinui susirūpinimą kelia D. Trumpo planuojamų tarifų, kurie, pasak jo, pirmiausia būtų nukreipti į Kiniją, poveikis. Vėl atsinaujino kalbos apie dar vieną prekybos karą tarp ekonominių supergalybių.
„Pepperstone Group“ tyrimų vadovas Chrisas Westonas svarsto, kad skelbdamas penktadienio pranešimą Pekinas galėjo turėti tai omenyje.
„Daugelis jaučia, kad Kinija naudosis savo taktine galia, kol neprasidėjo Trumpo ir Kinijos derybos dėl tarifų, todėl galės tikslingiau reaguoti, kad sumažintų tikėtinus ekonominius nuostolius“, – pažymėjo jis.
Ch. Westonas pridūrė, kad artimuoju laikotarpiu Kinijos akcijų rinkoms ir juaniui gresia neigiamos rizikos.
Pirmadienį rinkoms tebepuoselėjant optimizmą, kad D. Trumpas sušvelnins su kriptovaliutomis susijusį reguliavimą, bitkoinas pasiekė visų laikų rekordą – 82 663,12 dolerio.
„Ši tendencija turėtų tęstis ilgą laiką, kokius metus, – AFP sakė Prancūzijos kriptovaliutų turto valdymo įmonės „Coinhouse“ atstovas Stephane'as Ifrah. – Toliau tikiuosi 100 000 dolerių lygmens.“