A.Macijauskas: Vakarai Rusijos atžvilgiu ir toliau vykdo dvejopą politiką

Atgaivintas nutrauktas importas

Po pusmečio pertraukos Lietuva vasarį vėl atnaujino žemės ūkio produkcijos iš Rusijos pirkimą, rodo „RIA Novosti" atlikta Europos statistikos tarnybos duomenų analizė.

Reguliarų rusiškų grūdų importą Lietuva nutraukė 2023 m. gegužę, paskutinė jų partija buvo gauta tų pačių metų liepą. Pirmasis nuo to karto grūdų krovinys į Lietuvą atvyko šių metų vasarį - buvo įvežta 12,2 tūkst. tonų už 1,95 mln. eurų.

Tuo pat metu ėmė augti importas ir į Latviją, kuri žiemos pabaigoje iš Rusijos įsigijo 58,8 tūkst. tonų grūdų už 10 mln. eurų. Prieš mėnesį latviai iš rusų įsigijo 52,6 tūkst. tonų, už kurias sumokėjo 8,7 mln. eurų. Iš viso per vasarį ES šalys nusipirko 92,6 tūkst. tonų rusiškų grūdų už 16,9 mln. eurų.

Kovo mėnesį Latvija vėl uždraudė importuoti šią produkciją, o ES pateikė siūlymą riboti jos patekimą į bloko rinką taikant rusiškai žemės ūkio produkcijai muito mokesčius.

Valstybinės Maisto veterinarijos tarnyba (VMVT) patikslino, kad nuo šių metų kovo18 dienos iki balandžio 16-osios į Lietuvą buvo įvežtos 38 siuntos (1068 t) negyvūninės kilmės pašarų iš Rusijos ir Baltarusijos. Visos siuntos buvo patikrintos ir į laisvą apyvartą paleistos 3. Kitos šiuo metu laukia laboratorinių tyrimų rezultatų. Dėl dokumentinio neatitikimo nuo Lietuvos pasienio į kilmės šalį grąžintos 6 siuntos, gabenusios negyvūninius pašarus iš Rusijos ir 15 iš Baltarusijos.

Negyvūninės kilmės javų grūdų ir tiesiogiai žmonėms vartoti skirtų galutinių jų produktų per įvardintą laikotarpį į Lietuvą iš minėtų valstybių importuota nebuvo, patikino VMVT.

Skubama baiminantis kainų augimo

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, į Lietuvą iš Rusijos 2024 m. vasario mėn. buvo įvežta 12,2 tūkst. tonų kukurūzų.

„Didesnis įvežtas kiekis gali būti susijęs ir su tuo, jog suskubta apsirūpinti pašarais iki sugriežtinimų įvedimo, kurie didina produkcijos kaštus ir prisideda prie atgrasymo pirkti tokią produkciją.

Per šių metų sausio-vasario mėnesius kukurūzai į Lietuvą buvo įvežti iš: Lenkijos - 52,1 proc. viso importuoto kiekio; Rusijos - 33,0 proc. viso importuoto kiekio; Ukrainos - 12,9 proc. viso importuoto kiekio. Per visus 2023 m. iš Rusijos įvežta 30,1 tūkst. tonų kukurūzų. Beveik visas kiekis įvežtas 2023 m. balandžio mėn. Atkreipiame dėmesį, kad kukurūzai yra naudojami pašarui, Lietuvoje nėra užauginama reikiamo kiekio, todėl importuojami", - patikslino institucija.

Ji taip pat priminė, kad Lietuvos vyriausybės principinė pozicija yra siekti, jog rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio ir maisto produktų importas būtų maksimaliai apribotas, tačiau tam reikia ES lygio teisinių priemonių, kurios jau yra rengiamos.

„Lietuva, kaip valstybė, grūdų iš Rusijos neperka, tačiau tai daro privačios įmonės pagal egzistuojančius teisės aktus, nors mes visada pabrėžiame tokių prekybos ryšių moralinį aspektą, - buvo nurodyta ministerijos atsakyme. - Taip pat primename, jog pirmiausia, siekiant kontroliuoti į Lietuvą įvežamų rusiškų grūdų bei pašarų (ir jų produktų) kokybę, buvo nuspręsta sugriežtinti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų ir pašarų importo kontrolę.

2024 m. kovo 24 d. pasirašytas VMVT vadovo įsakymas vykdyti sugriežtintos kokybės kontrolę ir negyvūninio maisto siuntoms. Pabrėžtina, kad maistinių javų grūdų ir maistui skirtų jų galutinių produktų siuntos galutines importo procedūras bus galima atlikti tik gavus atitinkamus laboratorinių tyrimų atsakymus.

Jei laboratorinių tyrimų normos viršys leistinas, tokios siuntos VMVT bus nukreiptos sunaikinti arba techniškai perdirbti. Įvedus papildomas griežtos kontrolės priemones, grūdų importas iš Rusijos ir kitų riziką keliančių šalių stipriai sumažėjo. Įvedus nurodytus sugriežtinimus, kukurūzų iš Rusijos importo nebuvo fiksuota."

Institucija atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija (EK) atsižvelgė į valstybių narių, tarp jų - ir Lietuvos - prašymą imtis veiksmų Europos Sąjungos lygiu ir uždrausti grūdinių kultūrų iš Rusijos ir Baltarusijos importą į ES.

„Remiame 2024 m. kovo 22 d. EK pateiktą pasiūlymą padidinti muitų, kurie bus taikomi iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų gaminiams, bet kartu pateikėme siūlymą išplėsti žemės ūkio ir maisto produktų, kuriems būtų didinami importo muitai, sąrašą.

Todėl tikimasi, kad dėl įvestų nacionalinių griežtų patikrų padidėjus administracinei naštai, didžioji dalis iš padidintos rizikos šalių vežamos produkcijos taps nekonkurencinga, o naujieji ES siūlomi muitai yra pakankamai dideli, kad neskatintų dabartinio importo į ES, tad šių kategorijų importas turėtų visai nutrūkti", - prognozavo ministerija.

Nepaisant kalbų, importas vyko ir vyksta

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas patikslino, kad rusiškos produkcijos importas į Lietuvą nebuvo sustojęs.

„2023 metais jis net padidėjo. Taip pat Asociacija praėjusių metų rudenį viešai pareiškė, kad leisdama tranzitą per savo teritoriją ir kraudama grūdus per Klaipėdos uostą, Lietuva gilina problemą ir daro paslaugą Rusijos oligarchams. Mes iki šiol reikalaujame, kad tiek grūdų importas į Lietuvą, tiek jų tranzitas per mūsų teritoriją būtų nutrauktas", - ne visiems žinomą faktą įvardino Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas.

Jis priminė, kad per sostinėje vykusį ūkininkų protestą buvo susitikta su premjere Ingrida Šimonyte, kuri patikino, kad Vyriausybė imsis priemonių rusiškos produkcijos importo stabdymui.

„Tai nuspręsta daryti griežtinant kokybės ir kilmės šalies kontrolę, keliant muitus ir taikant panašias priemones, darančias importą nebepatraukliu. Protestas vyko metų pradžioje, o kontrolė buvo sugriežtinta tik kovą, todėl kokį efektą davė šios priemonės mes pamatysime tik po dviejų-trijų mėnesių, kai turėsime balandžio ir gegužės statistiką, - toliau situaciją analizavo A.Macijauskas. - O viską, kaip rodo latvių pavyzdys, buvo galima padaryti daug paprasčiau.

Jų parlamentas jau priėmė sprendimą stabdyti grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos importą. Mūsų seimūnai pradžioje irgi entuziastingai pasuko šia kryptimi, paruošė įstatymo projektą, bet galiausiai viskas nugulė stalčiuose. Negaliu pasakyti, kas lėmė tokį sprendimą, bet gal prezidentas Gitanas Nausėda kažką pakeis. Iškėlėme šį klausimą per praėjusią savaitę vykusį susitikimą. Tuomet G.Nausėda patikino, kad jis, kaip valstybės vadovas, sieks, jog importas iš Rusijos ir Baltarusijos būtų ribojamas per muitų mokesčius.

O šiandien turime tokią situaciją, kad laikas bėga, ribojimų nėra, todėl rusiški grūdai toliau keliauja tiek per Lietuvą, tiek į ją, taip kenkdami ir mūsų, ir ES rinkai. Į Lenkiją grūdai patenka iš Baltarusijos, į Lietuvą - iš Kaliningrado ar per Latviją. Įtariame, kad tai daroma sąmoningai, siekiant dempinguoti ir taip sugriauti ES šalių rinkas bei sukelti vietos ūkininkų nepasitenkinimą. Rusijai tokia politika nėra nauja, tačiau tiek Lietuvos, tiek ES Vyriausybė į tai reaguoja labai vangiai."

Esame didžiosios politikos įkaitai

Importas, pasak specialisto, nestoja, nes vyksta didžioji politika, ir Rusija tą žaidimą laimi. „Maisto produktai nėra sankcionuojami nei ES, nei JAV, todėl jais galima laisvai prekiauti. Taip vyksta, nes tarptautinės organizacijos, tokios kaip JTO ar Pasaulio maisto organizacija, pasisako už laisvą prekybą maistu, kurią esą ES sustabdžius ar pritaikius ribojimus kiltų maisto trūkumas kur nors Afrikoje ar kažkurioje kitoje vietoje.

Faktiškai jos transliuoja Rusijos naratyvą, kas rodo, jog šios šalies propaganda veikia, - teigė A.Macijauskas. - Realybėje pasaulis nebadaus ir be rusiškų grūdų. Europa jų užsiaugina pakankamai, o jeigu kažkam trūksta, gali pirkti iš ukrainiečių, kurie saugo ne tik 2023, bet ir 2022 m. derlių. Kadangi masinių ukrainietiškos produkcijos pirkimų nematome, todėl galima teigti, kad informacinį propagandinį karą Vakarai pralaimi."

Praradus rusiškų kukurūzų importą, Asociacijos vadovo teigimu, jį nesunkiai kompensuotų ukrainietiška produkcija.

„Ukraina yra didžiausia Europoje, o gal ir pasaulyje kukurūzų ir saulėgrąžų eksportuotoja. Jeigu šios produkcijos kažkam reikia, tegul perka ne iš agresorės Rusijos, bet iš Ukrainos. Sprendimas - akivaizdus kiekvienam protingam žmogui, bet sunkiai suvokiamas valdininkams, - kritikos sprendimus priimančių asmenų adresu pažėrė A.Macijauskas. - Lietuviški kukurūzai su rusiškais ar ukrainietiškais sunkiau konkuruotų, tačiau mes jų galėtume užsiauginti patys.

Ilgą laiką jie buvo plačiai auginami, tačiau vėliau baigėsi bioetanolio, kurio gamybai jie buvo naudojami, programa, sumažėjo poreikis ir ūkininkai pakeitė prioritetus, kadangi auginti rapsus ar kviečius yra naudingiau. Iš Rusijos importuotos 12 tūkst. tonų nėra didelis kiekis, nes Lietuva pajėgi užauginti ir 100 tūkst. tonų, bet kad jie būtų sodinami, reikalinga aiški ne tik maistinių, bet ir pašarinių grūdų auginimo strategija, kurios šiandien neturime."

Apibendrindamas situaciją, specialistas pabrėžė, kad Vakarai, įskaitant ir Lietuvą, vykdo veidmainišką politiką.

„Viena vertus Lietuva drąsiai stoja į Ukrainos pusę ir jai padeda, kita vertus - tuo pat metu daroma begalės nuolaidų Rusijai, nors to būti neturėtų. Tokios politikos kulminacija - mūsų eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus pareiškimas LRT forumo metu, kad Europai prekiauti su Rusija yra naudinga: Europa rusams parduoda maisto už 14 mlrd. eurų, o importuoja už 4 mlrd., todėl turi 10 mlrd. eurų pelną.

Gal V.Sinkevičiui tai ir gerai, tačiau ūkininkams - ne, - pabrėžė A.Macijauskas. - Seimas gali uždrausti importą ir imtis priemonių, kad nevyktų tranzitas, didinant įkainius ar mokesčius. Valstybė svertų turi, tačiau tam reikia politinės valios ir drąsos.

Pastarųjų, tikėtina, dėl spaudimo iš Briuselio, kuris įrodinėja, jog mums „naudinga" prekiauti su Rusija, mūsų valdantiesiems pritrūksta ir niekas neprieštarauja Europos prekybos su Rusija politikai. Visgi prisiminus, kad kartais ir politikų nuostatos keičiasi, ką įrodo neseni JAV valdančiųjų sprendimai, belieka tikėtis, kad ES netrukus atsibus ir supras, jog prekiauti su Rusija, ar eitų kalba apie grūdus, ar dujas, nėra naudinga."