1 nuotr.Kinijos ir Indijos uostai atsisako priimti tanklaivius, kuriems taikomos naujos JAV sankcijos, nukreiptos į Rusijos naftos ir dujų sektorius, rašo „Bloomberg", remdamasi analitinės bendrovės „Kpler" duomenimis.
Priversti laukti
Trys tanklaiviai - „Huihai Pacific", „Mermar" ir „Olia", tariamai pakrauti rusiška nafta, priversti lūkuriuoti prie rytų Kinijos krantų. Jie gabena daugiau nei 2 mln. barelių ESPO rūšies naftos.
„Huihai Pacific" ir „Mermar" plaukiojo po Panamos, „Olia" - po Gabono vėliava. Įtariama, kad visi trys laivai sausio pradžioje išplaukė iš Kozmino uosto Primorėje. „Huihai Pacific" gabena 770 tūkst. barelių naftos, „Mermar" - 755 tūkst., „Olia" - 709 tūkst. „Huihai Pacific" į Kinijos Šandongo provincijos uostą turėjo atvykti sausio 15 d., tačiau vėliau pakeitė kursą ir plūduriuoja jūroje. Prieš pat paskelbiant apie naujas JAV sankcijas, „Shandong Port Group Co.", valdanti kelis uostus Šandongo provincijoje, uždraudė sankcionuotiems tanklaiviams įplaukti į jos uostus.
Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmoji pavaduotoja Svetlana Žurova teigė, kad JAV įveda vis daugiau naujų sankcijų, todėl Rusijai tampa neįmanoma prekiauti net su Kinija. Pasak deputatės, Pekino veiksmuose yra ir politinių aspektų, tačiau juos reikia išsamiai išnagrinėti.
Tanklaiviams, kuriems taikomos sausio 10 d. paskelbtos JAV sankcijos, nebus leista išsikrauti ir Indijos uostuose. Tai neturės įtakos laivams, frachtuotiems iki sausio 10 d., jei jie bus iškrauti iki kovo 12 d.
Skuba įsigyti
JAV įvedus naujas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, mažiausiai 65 naftą gabenę tanklaiviai šiuo metu yra „įstrigę" vandenyse prie Kinijos, Rusijos ir Singapūro krantų, informuoja „Reuters", cituodama „MarineTraffic" ir LSEG duomenis.
Pasak agentūros, penki tanklaiviai išmetė inkarus netoli Kinijos, septyni - Singapūre, likusieji - Baltijos jūroje ir Tolimuosiuose Rytuose. Apie 10 proc. pasaulinio naftos tanklaivių laivyno pateko į naujus JAV apribojimus. Tokia situacija privertė sunerimti Pekiną.
Kinijos valstybinės naftos bendrovės ir privačios įmonės pradėjo aktyviai pirkti žaliavinę naftą iš Artimųjų Rytų ir kitų šalių, ruošdamosi galimiems degalų tiekimo sutrikimams dėl sugriežtintų JAV sankcijų Rusijai ir Iranui.
Kinijos naftos pirkėjai baiminasi, kad mažos privačios naftos perdirbimo įmonės, kurios ir taip patiria spaudimą, gali būti priverstos mažinti degalų gamybą, jei nebeturės prieigos prie rusiškos ir iranietiškos naftos. Jei mažesni žaidėjai susidurs su sunkumais, turės skubiai įsikišti didesnės valstybinės naftos perdirbimo įmonės, kad būtų užkirstas kelias degalų trūkumui.
Neįvardintas indų valdininkas nurodė, kad Indijos bankai pradės reikalauti kilmės sertifikatų iš Rusijos laivų, įrodančių, kad nafta nėra gaunama iš tiekėjų, kuriems taikomi apribojimai. Jis pažymėjo, jog šalis neturės problemų dėl naftos tiekimo: OPEC turi 3 mln. barelių, o ne OPEC tiekėjai gali lengvai padidinti barelių skaičių.
Visgi jis neslėpė, jog sumažėjus tiekimui, Indijos įmonės gali prarasti nuolaidas, kurias gaudavo pirkdamos rusišką naftą. Nepaisant to, pasak jo, Rusija ras būdų kaip toliau tiekti naftą Indijai, o kol kas šalies naftos perdirbimo gamyklos pradėjo derybas su Artimųjų Rytų tiekėjais dėl ilgalaikių sutarčių sudarymo.
„Reuters" apklausti prekybininkai ir analitikai mano, kad Kinijos ir Indijos naftos perdirbimo gamyklos pirks daugiau naftos iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Amerikos, o tai lems didesnes kainas ir transportavimo išlaidas.
JAV sankcijos
Sausio 10 d. JAV įvedė sankcijas Rusijos kuro ir energetikos kompleksui. Pirmiausia sankcijos paveikė „Gazprom Neft" ir „Surgutnefegaz" bei dešimtis naftos pardavimais užsiimančių įmonių, prekiaujančių su Rusija. Sankcijos paveikė Maskvos ir Omsko naftos perdirbimo gamyklas, daugiau nei 180 laivų, kuriuos Vašingtonas laiko Rusijos naftos „šešėlinio laivyno" dalimi, ir 37 žmones. Maskva imsis priemonių sankcijų pasekmėms sumažinti, patikino Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
