Nepaisydamas mažėjančios infliacijos, Anglijos bankas ketvirtadienį paliko savo pagrindinę palūkanų normą aukščiausiame lygyje per 16 metų.
Nors infliacija Jungtinėje Karalystėje (JK) gegužę sulėtėjo ir pasiekė centrinio banko nustatytą 2 proc. tikslą, buvo tikimasi, kad ši finansų institucija prieš liepos 4 d. vyksiančius visuotinius rinkimus paliks palūkanų normą ties 5,25 proc.
„Gera žinia, kad infliacija grįžo į (...) tikslą“, – po reguliaraus pinigų politikos posėdžio tvirtino Anglijos banko vadovas Andrew Bailey‘is.
„Turime būti tikri, kad infliacija išliks žema, todėl nusprendėme kol kas palikti palūkanų normas ties 5,25 proc.“, – pridūrė jis.
Kiek anksčiau Šveicarijos nacionalinis bankas, kuris kovą tapo pirmuoju Vakarų šalių centriniu banku, sumažinusiu palūkanų normas, pakeltas siekiant pažaboti infliaciją, paskelbė, kad antrą kartą iš eilės apkarpys skolinimosi išlaidas. Ketvirtadienį normų nekeitė ir Norvegija.
Analitikai plačiai tikėjosi, kad Anglijos banko palūkanų norma nekis, nes paslaugų kainų infliacija JK vis dar gerokai viršija 2 proc., be to, numatoma, kad metų pabaigoje padidės sąskaitos už energiją.
Jie pridūrė, kad JK centrinis bankas būtų norėjęs išvengti tokio sprendimo, kuris gali būti įvertintas kaip stojimas į kieno nors pusę per rinkimų kampaniją.
„Rinkimai nebuvo svarbūs sprendimui“
Tačiau Anglijos bankas akcentavo, kad politika neturėjo jokios įtakos naujausiam jo sprendimui.
Pinigų politikos komitetas „pažymėjo, kad visuotinių rinkimų data (...) nebuvo svarbi jo sprendimui“, sakoma posėdžio protokole.
Pagrindinis Anglijos banko vaidmuo yra palaikyti JK metinę infliaciją arti 2 proc.
Kadangi šis tikslas praėjusį mėnesį buvo pasiektas, kaip trečiadienį parodė oficialūs duomenys, analitikai argumentavo, kad tai buvo paskata sunkumų kamuojamam premjerui Rishiui Sunakui.
Nepaisant to, jie pridūrė, kad infliacijos sumažėjimas greičiausiai neužkirs kelio R. Sunako konservatorių pralaimėjimui pagrindinei opozicinei Leiboristų partijai per rinkimus.
Keiro Starmerio leiboristai jau beveik dvejus metus nuomonės apklausose lenkia konservatorius.
Padidėjusios palūkanų normos paaštrino pragyvenimo išlaidų krizę JK, nes jos pabrangina paskolų grąžinimą, taip sumažindamos disponuojamąsias pajamas ir varžydamos ekonomikos aktyvumą.
Siekdamas pažaboti infliaciją, Anglijos bankas 2021 m. pabaigoje pradėjo didinti palūkanas. Infliacija išaugo po to, kai baigėsi dėl COVID-19 įvesti karantinai, ir dar labiau paspartėjo prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Ji aukščiausią tašką pasiekė 2022 m. spalį, kuriame sudarė 11,1 proc.
Anglijos banko palūkanų politika panaši į JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) politiką – Amerikos centrinis bankas teigia dar nesąs pasirengęs sumažinti palūkanas. Tačiau Europos centrinis bankas (ECB) ir kiti centriniai bankai jau pradėjo normų karpymą.