Ar viską žinote apie Meksiką?

Be Meksikos nebūtų picos

Ispanams kolonizavus Naująjį pasaulį, likęs pasaulis sužinojo apie daugelį naujų produktų. Tarp pasaulio gastronomiją praturtinusių produktų buvo pomidorai, žemės riešutai, avokadai, kukurūzai, vanilė ir aštrieji pipirai. Be jų nebūtų ir didelės dalies mūsų mėgstamų patiekalų, tarp jų ir picos.

Pirmasis pasaulyje kontraceptikas

Luisas Ernestas Miramontesas Kardenasas (Luis Ernesto Miramontes Cardenas), 25 metų meksikietis chemikas pagamino cheminį junginį, kuris 1951 m. tapo pirmuoju kontraceptiniu vaistu. Kartu su kitais mokslininkais jis susintetino noretisteroną, kuris vėliau tapo pagrindine kontraceptinių tablečių sudedamąja dalimi.

Meksikoje auginami 59 rūšių kukurūzai

Meksika yra ne tik vienos iš pagrindinių pasaulio kultūrų, - kukurūzų - tėvynė, bet ir pasižymi šio augalo rūšių gausa - čia auga 59 rūšių kukurūzai. Meksikiečiai šią svarbią grūdinę kultūrą augina šimtmečius ir, nepaisydami pavojaus, kurį kelia tarptautinės prekybos sutartys ir įvežamos genetiškai modifikuotos prekės, ūkininkai tęsia kukurūzų auginimo tradiciją, kaupia jų sėklas, stengdamiesi išsaugoti jų rūšis ateinančioms kartoms.

Meksikoje kalbama
68 kalbomis

Pagal Meksikos įstatymus, šalyje yra pripažįstamos 68 oficialios vietos tautelių kalbos, nors ispanų kalba vartojama visose valstybės įstaigose ir daugumoje komercinių institucijų. Tarp tų 68 kalbų esama ir apie 200 vietos tarmių. Deja, dauguma tų kalbų yra pasmerktos „išmirti", nes jos išliko tik nedidelėse bendruomenėse ir daugiausiai jomis kalba seni žmonės.

Viena unikaliausių žemdirbystės sistemų pasaulyje

Meksiko slėnis ilgai buvo derlingas ir gyventi tinkamas regionas dėl senųjų vietos gyventojų sukurtos žemdirbystės sistemos, kurią patobulino į valdžią atėję actekai. Kanalų ir plaukiojančių sodų, vadinamųjų činampų, sistema buvo sukurta siekiant išmaitinti kuo daugiau gyventojų, kontroliuoti potvynius ir gabenti krovinius po visą teritoriją.

Činampai, plaukiojančios salos iš nendrių, purvo, šakų ir rąstų, pritvirtintos prie ežero dugno, pagal unikalumą ir svarbą pasaulio žemdirbystės istorijoje, yra lyginami su Nilo slėniu ir Kinijos ryžių laukais.

Meksikiečių ispanų kalboje yra daugiau arabiškų žodžių negu vartojamoje Ispanijoje

Ispanams kolonizavus Meksiką, ispanų kalba Senojoje šalyje patyrė evoliuciją - buvo atsikratyta arabų kalbos įtakos. Bet ispanų kalba, kuria kalbama Meksikoje, įtaką išlaikė ir tai yra pastebima iki šiol skirtingai vartojant įvairius žodžius.

Meksikos sostinė po truputį skęsta

Dabartinio Meksiko apylinkėse actekų gentys pasirodė apie 1200 metus ir čia, vaizdingame slėnyje prie Tekskoko ežero, įkūrė gyvenvietę Tenočtitlaną, tapusį actekų valstybės sostine. Miestą vagojo kanalų tinklas, supo ežerai, tiksliau, visa dirbtinių vandens saugyklų sistema, kurią kūrė ne viena actekų karta. Miesto centrą su sausuma jungė trys pylimai. Užkariautojai ispanai sugriovė Tenočtitlaną ir vietoj jo pastatė dabartinį Meksiką. Priešingai nei actekai, kūrę sudėtingas pylimų, užtvankų ir kanalų sistemas kovai su potvyniais, užkariautojai ispanai, vos supratę, kiek darbo reikia įdėti vandens saugyklų lygiui palaikyti, nusprendė nusausinti ežero dugną. Šiandien didelė dalis miestui reikalingo vandens pumpuojama iš vandeningojo sluoksnio po žemės paviršiumi, o kadangi miestas yra smėlingoje dirvoje, jo pastatai grimzta vis giliau.

Meksikoje yra trečioji pagal aukštį Šiaurės Amerikos viršukalnė

Pico de Orizaba ties Meksikos Verakruso ir Pueblo valstijų riba, yra trečioji pagal aukštį viršukalnė Šiaurės Amerikoje po Makinlio Jungtinėse Valstijose ir Logano Kanadoje. Orisaba yra snaudžiantis, bet neužgesęs vulkanas, virš jūros lygio iškilęs 5636 metrus, labai populiarus tarp turistų ir alpinistų Meksikoje ir už jos ribų.

Meksika - antroji pagal dydį pasaulio šalis, kurioje daug žmonių, turinčių antsvorį

Deja, beveik kas šeštas suaugęs Meksikos gyventojas serga diabetu, širdies ir kitomis ligomis, susijusiomis su antsvoriu. Kai kurių specialistų nuomone, Meksika pagal nutukimo lygį yra lyderė tarp pasaulio šalių. Daugelis dėl to kaltina Meksikos maisto gamybos sistemos industrializaciją: perdirbti, riebūs produktai ir saldūs gėrimai yra daug pigesni už sveikesnius maisto produktus.

Spalvotas televizorius buvo išrastas Meksikoje

Be Meksikos pasaulyje būtų daug mažiau spalvų. Giljermas Gonsalesas Kamarena (Guillermo Gonzalez Camarena) - išradėjas, sukūręs televizoriaus chromoskopinį adapterį, kuris buvo naudojamas ankstyvojoje spalvotos televizijos transliavimo sistemoje. 1942 metais - vaikinui buvo vos 17, kai jis gavo patentą kurti ir gaminti savo išradimą.

Meksika yra viename seismiškai aktyviausių pasaulio rajonų

Ramiojo vandenyno ugnies žiedas, kuriame yra Meksika - tai tektoninių plokščių susidūrimų ir persidengimų zona. Tai itin aktyvi seisminė juosta, kurioje dažnai dreba žemė ir veržiasi ugnikalniai. Meksika taip pat turi „drebantį dugną", o tai reiškia, kad požeminiams smūgiams purtant Meksiko slėnį, jis dreba kaip dubuo su želė.

Meksikoje yra didžiausia pasaulyje koridos arena

Nors korida Meksikoje atsirado per ispanų kolonizatorius, šis daug ginčų keliantis sportas Meksikoje yra nepaprastai populiarus. Todėl nereikia stebėtis, kad būtent Meksikoje, sostinėje Meksike yra pastatyta didžiausia pasaulyje bulių kautynių arena - Plaza de Toros. Ji yra įsikūrusi šalia Asulio stadiono, joje telpa beveik 42 tūkst. žiūrovų, o jos statyba buvo baigta vos per 180 dienų, naudojant specialią techniką ir dešimtims tūkstančių darbininkų dirbant trimis pamainomis.

Meksikoje yra 34 UNESCO pasaulio paveldo objektai

Mūsų dienomis Meksika yra atsakinga už daugybės jos teritorijoje esančių pasaulio paveldo objektų apsaugą, tarp jų - 34 UNESCO objektų. Sąraše - tokių miestų kaip Gvanachuatas, Meksiko ir Pueblo istoriniai centrai, taip pat dešimtys senovinių griuvėsių, agavų laukai (augalas, iš kurio gaminama tekila), Chaliskas ir El Viskaino banginių rezervatas Žemutinėje Kalifornijoje.

Meksika - vieno iš septynių pasaulio stebuklų tėvynė

Nors yra ne vienas „septynių pasaulio stebuklų" sąrašo variantas, majų griuvėsiai Čičen Icoje dažniausiai į juos patenka. Griuvėsiai - tai, kas liko iš senovinio majų šventyklų miesto Jukatano pusiasalyje. Vieta garsėja tuo, kad žiemos saulėgrįžos dieną ant didžiosios piramidės laiptų pasirodo gyvatės šešėlis.