Atpildo valanda „Boeing“ milžinui

Birželio 18 d. Generalinis direktorius Deivas Kalhunas (Dave Calhoun) atsakė į kongresmenų klausimus, kurie kritikavo korporaciją dėl daugybės problemų, susijusių su orlaivių kokybe. Vienas iš senatorių teismo procesą, kuris kelia grėsmę orlaivių gamintojui dėl dviejų didelių nelaimių - Indonezijoje ir Etiopijoje 2018 ir 2019 metais - pavadino atpildo valanda.

Pats „Boeing" vadovas teigė tik dabar sužinojęs, kad gamyklose sąmoningai buvo naudojamos brokuotos dalys, ir pažadėjo ištirti šiuos atvejus.

D.Kalhunas kalbą Senate pradėjo atsiprašydamas keleivių šeimų, nukentėjusių per dvi „Boeing 737 MAX" lėktuvų katastrofas, per kurias žuvo 346 žmonės. Daugelis jų šeimų narių dalyvavo salėje ir rankose laikė artimųjų portretus. Tačiau ši lyrinė pauzė negalėjo užgožti senatorių pretenzijų orlaivių gamintojui, pažymėjo „Reuters".

D.Kalhunas buvo paklaustas, kaip buvo organizuota įmonės saugos kultūra, kodėl jis atsistatydino ne iš karto, o atidėjo atleidimą iki metų pabaigos ir kiek gavo už savo darbą. Paaiškėjo, kad 2023 m. jo atlyginimas siekė beveik 33 mln. JAV dolerių, ir tai yra 45 proc. daugiau nei buvo 2022 m., apskaičiavo agentūra.

Be to, atleistas iš darbo, jis gaus 45 mln. JAV dolerių vertės „auksinį parašiutą" (įmonės ir darbuotojo susitarimas nutraukus darbo santykius, garantuojantis reikšmingas išmokas), nurodė CNN. Senato pakomitetis, tiriantis pažeidimus „Boeing" įmonėje, turi informatorių liudijimus. Kol kas jų yra daugiau nei tuzinas, tačiau, tikėtina, bus daugiau. Ir daugelis jų yra pasirengę kalbėti viešai, tikino senatorius Ričardas Blumentalis (Richard Blumenthal). CNN patikslino, kad dabar aplanke yra daugiau nei 200 puslapių, kuriuose surašyti informatorių pateikti duomenys.

„Politico" rašė, kad pagrindinis klausymų akcentas buvo tai, kaip „Boeing" elgiasi su informatoriais. D.Kalhunas teigė, kad bendrovė skatina darbuotojus pranešti apie gamyboje pastebėtą broką ar gedimus. Į tai R.Blumentalis pateikė vieno iš gamyklos, kurioje surenkami „Boeing 787 Dreamliner", darbuotojų pavyzdį. Kai pastarasis pranešė pagrindiniam biurui, kad trūksta tam tikrų detalių, jo tiesioginis viršininkas pradėjo jam daryti spaudimą. Jis skambino darbuotojui po 20 kartų per dieną ir kritikavo, kad šis yra per daug iniciatyvus.

Senato tyrimo komisija taip pat turi įrodymų, kad „Boeing" vadovybė ignoravo darbuotojų pranešimus apie abejotiną titano dalių kokybę. Šie signalai buvo ignoruojami, defektuotos dalys keliavo į gamybą, o patikrinimų ataskaitos buvo klastojamos, pridūrė „The New York Times".

Praėjus dienai po įmonės vadovo pasisakymo, „Boeing 737 MAX" lėktuvų katastrofų aukų šeimos paprašė JAV valdžios institucijų skirti šiam aviacijos milžinui 23,1 mlrd. eurų baudą ir inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą.

„Kadangi „Boeing" nusikaltimas yra daugiausiai aukų pareikalavęs korporacinis nusikaltimas JAV istorijoje, maksimali daugiau nei 24 mlrd. dolerių bauda yra teisiškai pagrįsta ir aiškiai tinkama", - laiške JAV Teisingumo departamentui rašė šeimų advokatas Polas Kaselas (Paul Cassell).

32 puslapių dokumente paaiškinami siekiamos sumos skaičiavimai. Teigiama, kad „Boeing" „turėtų būti skirta maksimali 24,8 mlrd. dolerių bauda, galbūt atidedant nuo 14 mlrd. iki 22 mlrd. dolerių baudos dalies mokėjimą su sąlyga, kad „Boeing" skirs atidėtas lėšas nepriklausomam įmonių stebėtojui ir susijusiems patobulinimams atitikties bei saugumo programų srityje".

Priduriama, kad „Boeing" direktorių valdybai turėtų būti nurodyta susitikti su šeimomis.